Atnaujintas 2004 gegužės 7 d.
Nr.35
(1238)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Laisvas lietuviškas žodis -
sovietinės okupacijos metais

Iš 1945 - 1950 metų partizanų spaudos

 

JAU GREITAI

Nebežvanga plieno dalgeliai, nebeskamba skardi dainelė, nebekvepia žalias šienelis. Kodėl? Kodėl? Kodėl? Ir dar kartą, ir dar kartą galim vienas kitą klausinėti, kodėl, tačiau atsakymo mums niekas nebeduos. Ne lietutis laisto ir gaivina mielą žemelę, bet brolių - sesių lietuvių kraujas ją laisto ir gaivina. Verkia tėveliai, verkia maži vaikeliai, netekę brangiausiųjų artimųjų, sklinda ne dainelės aidas po laukus, bet dejavimai, raudojimai, skundai...

Ne žalio šieno vežimas slenka į klojimus, bet ginkluotų išdavikų, išgamų stumdomi, daužomi, kankinami, varomi mūsų broliai - sesės į kalėjimus. Siaučia raudonasis uraganas po visą mūs šalį, šluoja nuo žemės paviršiaus visus, kas tik nelenkia prieš juos galvos.


Kaip KGB kovojo prieš tautišką
ir katalikišką spaudą

Lietuviška tautinė ir katalikiška spauda ilgus dešimtmečius, beveik iki nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvoje veikė giliame pogrindyje. Represinis okupacinis aparatas dėjo didžiules pastangas, kad laisvas tautinis ir katalikiškas žodis būtų užčiauptas ir nuslopintas. Jau nuo pat „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos”, o ypač tautinio žurnalo „Aušra” leidimo pradžios prieš šių leidinių leidėjus, platintojus ir net skaitytojus prasidėjo represijos. Daug su pogrindžio spauda susijusių asmenų buvo nuožmiai sekami, o po to – suimami ir teisiami. Dar iki dabar nėra atskleista įvairiausios tos kovos už laisvą žodį aplinkybių, nėra plačiai žinoma, ką darė sovietinis saugumas, siekdamas parklupdyti ant kelių keleto pasišventėlių darbą tautos labui.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija