Atnaujintas 2004 gegužės 14 d.
Nr.37
(1240)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Šventė Šv. Kazimiero bažnyčios 400-metį

Teatralizuota eisena iš Vilniaus
Arkikatedros aikštės
į Šv. Kazimiero bažnyčią

Su karietomis į Šv. Kazimiero
bažnyčios 400 metų jubiliejų
važiuoja Lietuvos vyskupai

Šv. Mišių koncelebracijai
Šv. Kazimiero bažnyčioje
vadovavo kardinolas Akilė
Silvestrinis. Skaitinius skaito
kun. Robertas Šalaševičius
(kairėje)

Šv. Kazimiero bažnyčios
400 metų sukakties iškilmėse
dalyvavo politikai Irena
Degutienė, Petras Auštrevičius,
Algirdas Saudargas
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotraukos

Vilnius. Lietuvos ir lietuvių jaunimo globėjo Šventojo Kazimiero jubiliejinių metų kulminacija sekmadienį tapo sostinės Šv. Kazimiero bažnyčios 400 metų sukakties iškilmės.

Šventė prasidėjo teatralizuota eisena iš Vilniaus Arkikatedros aikštės į Šv. Kazimiero bažnyčią. Buvo nešama šventojo Kazimiero vėliava, tempiamas simbolinis akmuo prisiminimui prieš 400 metų padėto Šv. Kazimiero bažnyčios kertinio akmens, šimtų vilniečių atvilkto iš Antakalnio kalvų ir su ilgu lotynišku įrašu įmūryto bažnyčios fasade.

Nepabūgę lietaus, didžiulėje eisenoje dalyvavo minios miestelėnų ir Vilniaus svečių, karietaitėmis į Šv. Kazimiero bažnyčią važiavo aukštieji bažnyčios hierarchai, Vilniaus miesto vadovai. Prie Arkikatedros, Šv. Jono ir Šv. Kazimiero bažnyčių Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai, vilkėję XVII amžiaus kostiumus, vaidino sceneles iš istorinės 1604-ųjų gegužės eisenos, skambėjo Vilniaus miesto parapijų sveikinimai, poetinis Šv. Kazimiero bažnyčios istorijos pristatymas.

Vidurdienį Šv. Kazimiero bažnyčioje lietuvių, italų ir lotynų kalbomis aukotos iškilmingos šv. Mišios, kurias koncelebravo oficialus popiežiaus Jono Pauliaus II pasiuntinys šv. Kazimiero jubiliejaus iškilmėms kardinolas Akilė Silvestrinis, Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, Telšių, Vilkaviškio, Šiaulių ir Kaišiadorių vyskupai Jonas Boruta, SJ, Rimantas Norvila, Eugenijus Bartulis, Juozapas Matulaitis, Jėzaus draugijos ir Lietuvos jėzuitų provincijos vadovai. Iškilmingose šv. Mišiose dalyvavo laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas su žmona, Vilniaus meras Artūras Zuokas su šeima, daugelio vienuolijų atstovai, bažnyčioje vos tilpę sostinės parapijų tikintieji.

Savo homilijoje popiežiaus pasiuntinys kardinolas A. Silvestrinis priminė karalaičio šventojo Kazimiero dorybes jo trumpame žemiškajame gyvenime ir dangiškojo užtarėjo pavyzdį siejo su šių dienų realijomis. „Tiek karališka kilme, tiek socialine tarnyste karalaitis galėjo naudotis visomis žemiškomis gėrybėmis, bet nuo jų išsivadavo, visa atiduodamas Dievo Karalystei, savo gyvenimą pašvęsdamas Kristui, kuris yra Tiesa”, - sakė kardinolas, linkėjęs Lietuvos žmonėms drąsos šiame vartotojiškame pasaulyje nebijoti įsipareigoti autentiškam tikėjimui, kaip tai darė šventasis Kazimieras.

Svarbiausieji jubiliejinių metų renginiai sekmadienį baigsis Arkikatedros aikštėje vyksiančia gegužinių giesmių popiete bei vakare Šv. Kazimiero bažnyčioje rengiamu iškilmingu koncertu. Šv. Kazimiero bažnyčios choras „Brevis” ir Senosios muzikos ansamblis atliks Vilniuje dirbusio XVII amžiaus italų kompozitoriaus Marko Skakio Mišias. Skambant didingai muzikai, bus rodomi Šv. Kazimiero bažnyčios vaizdai, užfiksuoti Mindaugo Kavaliausko fotografijų filme „Šv. Kazimiero laikas”.

Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero garbei skirta Jėzuitų ordino bažnyčia Vilniuje formaliai pradėta statyti 1604 m. gegužės 12 d. Jau pirmąją vasarą buvo išmūryta didesnė pamatų dalis. Bažnyčios sienos buvo baigtos statyti 1609 metais. Visa bažnyčia buvo užbaigta 1615 metais, tačiau šventovė konsekruota tik 1635-aisiais.

1989 metais atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia yra pirmasis didesnis baroko stiliaus pastatas Vilniuje, savo forma ir išvaizda primenąs garsiąją Jėzaus bažnyčią Romoje.

Šių metų kovą kardinolo A.J.Bačkio paskelbti Šventojo Kazimiero metai tęsis iki Kristaus Karaliaus šventės lapkričio 21-ąją.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija