Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir bažnyčia
Kryžkelės
Retro
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Gimtas kraštas
Darbai
Lietuva
Pasaulis
Žvilgsnis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Norilsko sukilimo gyvojo
vainiko legenda

Apie Norilsko sukilimo vieną organizatorių
ir dalyvę Ireną Martinkutę-Smetonienę

Prof. Ona VOVERIENĖ

Irena (dešinėje) Mordovijoje, griežtojo režimo lageryje 1956 metais

Pokario Lietuvos partizanai, ryšininkai ir jų rėmėjai įrašė garbingiausius puslapius į mūsų tautos istoriją savo valios tvirtumu, pasiaukojimu tėvynei, jos idealams ir laisvei.

Žalgirio mūšis į Lietuvos istoriją įrašytas kaip neturėjęs sau lygių Europoje savo ginklo šlove ir dėl Vytauto, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio, kovos strategijos išradingumo.

Sausio 13-osios didvyriai parodė, kad, ir pasikeitus kartoms, jie išsaugojo tą dvasios stiprybę: beginkliai stojo prieš rusų tankus, prieš sužvėrėjusius, narkotikų prigirdytus sovietinio režimo karius, pademonstravo pasauliui, kad lietuvių tautos Žalgirio ir Pilėnų genas – dar gyvas.

Lietuviškas žodis pasaulinėje
parodoje Paryžiuje

Jau įprasta sakyti, kad Paryžius – didelis kultūros centras, parodų organizavimo miestas. Parodyti jame pasauliui savo darbus ne kartą čia atvažiuodavo ir mūsų gabieji tautiečiai. Prisimintina ir 1937 metais vykusi pasaulinė paroda Paryžiuje. Tada Lietuvai sėkmingai atstovavo matomiausioje vietoje pastatytas Juozo Mikėno sukurtas lietuviškas Rūpintojėlis, savo paprasta didybe sužavėjęs atsilankiusiuosius ir pelnęs Didįjį prizą. Šiandien, deja, toks Rūpintojėlis mums jau beveik nebereikalingas...Taigi vis tos parodos. Kalbėdami apie jas, atverkime dar vienos Paryžiaus pasaulinės parodos duris. Lietuva norėjo neįprastai pasauliui parodyti savo gajumą, nemirusią lietuvišką dvasią, gal dar ne visiems žinomą carinės Rusijos niekšybę, pasireiškusią dvasine ir fizine priespauda, nuožmia rusifikacija, lietuviško žodžio draudimu. Šią galimybę suteikė parengta Lietuvos etnografinė ekspozicija Pasaulinėje parodoje Prancūzijos sostinėje. Tad mintimis nukeliaukime tą kelią, vedusį į 1900 metų pavasariu alsuojančią gegužės 15 dieną. Pasiekti tą dieną reikėjo didelės ištvermės ir sumanumo.

Esperanto tarnauja katalikybei

Liepos 3-10 dienomis Kretingoje, Šv. Antano kolegijoje, vyks 57-asis tarptautinis esperantininkų katalikų kongresas. Jį organizuoja Tarptautinė esperantininkų katalikų sąjunga (IKUE), įkurta 1910 metais (būstinė yra Romoje). Kongrese dalyvaus trylikos valstybių atstovai, iš viso per 170 esperantininkų. Tai pirmas tokio pobūdžio renginys Lietuvoje. IKUE dvasios tėvas – Prahos arkivyskupas Miloslavas Vlkas, buvęs Europos vyskupų konferencijos pirmininkas. Kongresą Lietuvoje globoja vyskupas Jonas Boruta ir arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Šią katalikų esperantininkų veiklą rėmė Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Pateikiame jo straipsnio „Esperanto na uslugach katolicyzmu“ vertimą iš lenkų kalbos. Straipsnis buvo išspausdintas 1926 m. balandžio 18 d. katalikų laikraštyje „Gazeta Kościelna“. Per dešimtmečius daug kas pasikeitė. Kai kurie faktai pasenę, bet Palaimintojo mintys apie esperanto naudą, taip pat apie kai kurių katalikų nusiteikimą tarptautinės kalbos atžvilgiu yra aktualios ir šiandien.