Atnaujintas 2004 birželio 4 d.
Nr.43
(1247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Be atsakomybės
nėra demokratijos

Pastaruoju metu Lietuvos valstybės gyvenime įvyko daug reikšmingų pasikeitimų: Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare ir jaučiasi visavertė kitoms Europos šalims. Šis žingsnis mums garantuoja ne tik valstybės saugumą, bet ir keičia ekonominius santykius su kitomis valstybėmis. Mūsų valstybė, vadovaudamasi demokratiniais valdymo principais, per kelerius pastaruosius metus pasiekė neblogų ekonomikos rodiklių. Tai teigiamai įvertino ir užsienio valstybių ekonomistai.

Tačiau ir neblogai besitvarkančioje demokratinėje valstybėje, nesant atsakomybės tarp aukštų valdininkų, greitai įsigali anarchija ir sumaištis. Tai netrukus atsitiko išrinkus Rolandą Paksą Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Ir Prezidentas privalo laikytis įstatymų

Pradėjęs eiti naujas pareigas, R.Paksas pasijuto ne demokratinės valstybės vadovas, bet visagalis valdovas. Jo darbai ir veiksmai pradėjo neatitikti mūsų valstybės Konstitucijos. Apie tai jam buvo priminta. Į pastabas prezidentas R.Paksas nekreipė dėmesio. Spaudai, radijui ir televizijai paskelbus, kad Prezidentas elgiasi neleistinai, nepaiso įstatymų reikalavimų, jo reakcija buvo labai keista. Paaiškėjo, kad Prezidentūroje vyksta negeri dalykai: patarėjai dirba ne tai, kas jiems privalu, svetimos valstybės nusikalstamo pasaulio žmonės nurodinėja Prezidentui, kokius kadrus reikia keisti. R.Paksas visa tai neigė.

Seime buvo sudaryta laikinoji komisija, kuri turėjo nustatyti, ar Prezidentas yra pažeidžiamas ir ar nepažeidė jis Lietuvos Konstitucijos bei priesaikos. Komisija, vadovaujama A.Sakalo, pripažino, kad Prezidentas ne kartą yra pažeidęs priesaiką, o taip pat Konstituciją. Tada buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Prezidentas R.Paksas Teisme neigė savo kaltę. Jis aiškino, jog šis procesas yra politizuotas.

Prezidentas, važinėdamas po Lietuvą, demagogiškai skelbė esąs nekaltas ir stengėsi įtikinti susirinkusius žmones, kad jis nori pagerinti jų gyvenimą, dėl to susilaukia stipraus „korumpuoto elito” pasipriešinimo bei gali tapti jo auka. Jam aktyviai talkino Liberalų demokratų partijos nariai, nuo kurių jis ir prezidentaudamas neatsiribojo. Žmonėms buvo kalbama, kad Prezidentui neleidžiama „išeiti” į radiją, televiziją. Tačiau greitai paaiškėjo, kad jis sako netiesą.

Liberalų demokratų partijos vadas V.Mazuronis, patarėjas G.Šurkus ir kiti šios partijos nariai Seime kalbėjo: ”Jei Konstitucinis Teismas įrodys Prezidento kaltę pažeidus priesaiką ir Konstituciją, mes nuo Prezidento atsiribosime”. Tačiau po Konstitucinio Teismo sprendimo to nebuvo padaryta. Užuot dirbę Seime, jie ir toliau kiršindami žmones važinėjo po Lietuvą.

Važinėdamas su apsauga po Lietuvą, R.Paksas aiškino žmonėms kitų, bet ne savo kaltę. Tomis kelionėmis jis pradėjo nieko nekainuojančią rinkimų agitaciją.

Ar Prezidentui viskas galima?

Važinėdamas su šia kompanija po Lietuvą Prezidentas savo veiksmais rodė, kad demokratinėje valstybėje viskas galima. Jis nuolat kartojo: tvarka bus! Neretai sukviesdavo žmones į mitingus ir kalbėtojai teigė, jog dėl netvarkos kaltas Seimas ir reikia jį išvaikyti.

Prieita net iki to, kad Prezidento patarėjas išvyko į Alytų atvežti iš vietinio saugumo padalinio slaptą operatyvinę informaciją apie „Alitos” privatizavimą. Tris savaites R.Paksas ją laikė savo stalčiuose ir paskui paskelbė, jog trūksta dvylikos lapų (?). Daugiau nieko nekomentavęs, atidavė tuos popierius prokuratūrai.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad Prezidentas yra šiurkščiai pažeidęs priesaiką ir Konstituciją, į pagalbą pažeidėjui atskubėjo Seimo narys prof. Rolandas Pavilionis su žmona.

Kada valstybėje vyko sumaištis ir nepasitikėjimas, tą progą neblogai išnaudojo kitas Seimo narys, buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Uspaskich. Pasak jo, „jei nebesugeba valdyti savo valstybės lietuviai, tą galės padaryti rusas”. Juk sakoma: kur du pešasi, trečias laimi.

Apkalta baigėsi, o kas toliau?

Dar prieš apkaltą R.Paksas turėjo galimybę atsistatydinti, ir viskas būtų pasibaigę be didelio triukšmo. Būtų net išlikę atsistatydinusio Prezidento privilegijos ir už pusę milijono mokesčių mokėtojų litų suremontuotas valdiškas „namelis” Turniškėse, o jis būtų galėjęs vėl bandyti tapti Prezidentu. Neaišku, kodėl jis taip nepasielgė. Kodėl jam taip nepatarė jo partijos lyderiai? Tad kyla kitas klausimas – gal Prezidentas neturėjo teisės to padaryti? Gal piktų kėslų turintis jo rinkimų kampanijai išleistų milijonų savininkas ir patarėjas atsistatydinti jam neleido?

Gal todėl, vos tik paskelbus priešlaikinių Prezidento rinkimų datą, buvęs Prezidentas, apkaltos būdu Seimo nušalintas iš užimamų pareigų už priesaikos ir Konstitucijos sulaužymą ir praradęs moralinę teisę būti renkamas į aukštas pareigas, demagogiškai kalbėjo: „Lietuva yra demokratinė valstybė, o demokratinėje valstybėje viskas galima”. Nereaguodamas į Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti kandidatu į Prezidento postą, R.Paksas su savo ištikimu profesoriumi bei plačiapečiu G.Šurkumi vėl pradėjo gastroliuoti ir rinkti iš žmonių pinigus savo rinkimų kampanijos išlaidoms padengti.

Dar daugiau. Darydami spaudimą Konstitucinio Teismo teisėjams, R.Pakso rėmėjai su prof. R.Paviloniu priešaky, sustoję aikštėje, apsivyniojo rankas karvėms rišti skirtomis grandinėmis, vaizduodami, kad mūsų šalyje dar tebėra vergija. Tokių keistų „profesoriškų” išpuolių buvo ir anksčiau. Prieš kelerius metus jis ragino studentus atsinešti į mitingą plytų, tačiau jie profesoriaus nepaklausė.

Lietuvos Konstitucinis Teismas pagaliau padėjo tašką šioje Prezidentūros krizės istorijoje. Išgirdome, jog R.Paksas, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, niekada negalės būti mūsų Prezidentu. Logiška. Negi galima vėl iš naujo prisiekti, jei tau priesaika nieko nereiškia?

Stanislovas GENTVILAS

Baisogala, Radviliškio rajonas


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija