Atnaujintas 2004 birželio 4 d.
Nr.43
(1247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Jaunieji šveicarai pradžiuginami Popiežiaus apsilankymu

Mindaugas BUIKA

Likdamas ištikimas jaunų žmonių pastoracijos prioritetui, 84 metų popiežius Jonas Paulius II rengiasi į naują apaštalinę kelionę: birželio 5-6 dienomis jis lankysis Šveicarijoje, kur buvo pakviestas dalyvauti šalies pirmajame nacionaliniame jaunimo susitikime. Tarptautinė katalikų žiniasklaida ta proga bando apžvelgti iki šiol per daugiau nei 25 pontifikato metus Šventojo Tėvo atliktų 102 užsienio vizitų pagrindinius bruožus, pabrėždama jų paprastumą, maldingumą ir Jono Pauliaus II gebėjimą bendrauti su lankomo krašto žmonėmis.

Programoje numatytas susitikimas su gvardiečiais

Kaip nurodoma Vatikane paskelbtoje vizito į Šveicariją programoje, Popiežius iš Romos į šalia Šveicarijos sostinės Berno esantį karinį Payerne oro uostą atvyks birželio 5-osios, šeštadienio, priešpietę. Čia jį pasitiks šalies vyriausybės ir Bažnyčios vadovai, įvyks trumpas privatus susitikimas su Šveicarijos konfederacijos prezidentu Jozefu Deisu. Po to Šventasis Tėvas automobiliu važiuos į Šventojo Kryžiaus meilės seserų išlaikomus Viktorijahaimo pagyvenusių žmonių namus, kurie bus nuolatinė jo rezidencija šio vizito metu.

Pavakare numatytas popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimas su jaunimu, žmonėmis, kuris vyks Berno ledo rūmuose „Bern Arena“, talpinančiuose penkiolika tūkstančių žmonių. Susitikimas yra dalis šiomis dienomis vykstančio Šveicarijos katalikų jaunimo nacionalinio sąskrydžio, kurio devizas – „Kelkis!“ (plg. Lk 7,14). Susirinkę įvairių kultūrų, etninių ir kalbinių grupių jauni žmonės – Šveicarijoje yra keturi kalbiniai regionai: vokiečių (70 proc. gyventojų), prancūzų (21 proc.), italų (8 proc.) bei nedidelė vietinės retoromanų kalbos bendruomenė – dalysis tikėjimo patyrimu, stengsis atsakyti į gyvenimo prasmės klausimus.

„Tūkstančiai jaunųjų šveicarų nori su entuziazmu pasveikinti Šventąjį Tėvą ir išklausyti jo minčių bei paraginimų“, - sakoma neseniai paskelbtame Šveicarijos vyskupų konferencijos apaštaliniame laiške. Nors Šveicarija nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau ji yra pačioje žemyno širdyje, ir daugiatautė būsimojo susitikimo atmosfera bus gera proga Jonui Pauliui II priminti Europos krikščioniškąsias šaknis ir jaunųjų kartų pareigą likti ištikimoms šiam svarbiausiam europietiškosios civilizacijos paveldui. Popiežiaus susitikimą su jaunimu tiesiogiai transliuos visi trys Šveicarijos valstybinės televizijos kanalai, todėl tikimasi, kad Šventojo Tėvo kreipimąsi susidomėję stebės ir klausys visi šveicarai.

Kitą dieną, birželio 6-ąją, įvyks dar vienas svarbus apaštalinio vizito renginys: netoli Berno esančiame Almendo parke Popiežius vadovaus sekmadienio šv.Mišioms, į kurias, kaip tikimasi, susirinks iki 100 tūkstančių tikinčiųjų iš Šveicarijos bei kaimyninių valstybių. Šventasis Tėvas pasakys homiliją, o po pamaldų su piligrimais sukalbės „Viešpaties Angelas“ maldą. Vėliau prie pietų stalo įvyks Popiežiaus tradicinis susitikimas su Šveicarijos vyskupų konferencijos nariais, kuriame bus aptartos šalies bažnytinio gyvenimo problemos.

Šveicarija turi 7,3 milijono gyventojų, iš kurių 3,2 milijono (44 proc.) yra katalikai. Taip pat apie 35 proc. šveicarų priklauso protestantų bažnytinėms bendruomenėms, tarp kurių vyrauja žymiojo Ženevos pamokslininko Kalvino sekėjai evangelikai reformatai. Šveicarų katalikai apjungti į aštuonias vyskupijas ir 1600 parapijų. Sielovadoje darbuojasi 22 vyskupai, 3100 kunigų (diecezinių ir vienuolių), 150 nuolatinių diakonų. Kunigystei rengiasi – pastaruoju metu Šveicarijoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, pašaukimų sumažėjo – apie du šimtus klierikų. Šveicarijoje veikiančioms kongregacijoms priklauso per šešis tūkstančius vienuolių.

Šalyje išvystytos katalikų švietimo ir studijų bei socialinės struktūros. Šveicarijos Katalikų Bažnyčiai priklauso 50 pradinių, 46 vidurinės ir trylika aukštųjų mokyklų, kuriose mokosi dvylika tūkstančių mokinių ir studentų. Katalikai taip pat išlaiko vienuolika ligoninių, 45 senelių ir invalidų namus, 57 našlaičių prieglaudas, 35 šeimos ir gyvybės gynimo centrus, 72 visuomeninės reabilitacijos įstaigas.

Prieš sugrįždamas į Romą, sekmadienio pavakarę Šventasis Tėvas taip pat susitiks su buvusių šveicarų gvardiečių asociacijos nariais. Šiai asociacijai priklauso asmenys, kurie yra tarnavę šveicarų gvardijoje – specialiame šimto karių dalinyje, kuris iki šiol eina garbės sargybą Vatikano rūmuose ir saugo Popiežiaus ramybę. Tai vienas seniausių kariuomenės korpusų pasaulyje: po dvejų metų, 2006-ųjų pradžioje, šveicarų gvardija minės 500 metų sukaktį, kai tuometis popiežius Julijonas II pasamdė ištikimybę garsėjančius šveicarus tarnauti Šventojo Sosto apsaugoje.

„Tarnaudami Popiežiui ir Bažnyčiai, jūs kartu tarnaujate Kristui, tad jūsų tarnyba Vatikane yra kilni ir ypatinga jūsų krikščioniškojo pašaukimo vykdymo forma“, - kalbėjo Jonas Paulius II, gegužės pradžioje priimdamas 33 naujų šveicarų gvardiečių priesaiką. Pagerbdamas gvardiečių nuopelnus bei pabrėždamas savo palankumą jauniesiems kariams, Šventasis Tėvas, keliaudamas į Šveicariją, į savo lėktuvą pasiims šešis šveicarų gvardijos narius – po vieną eilinį gvardietį iš visų keturių šalies kalbinių regionų, taip pat dalinio vadą pulkininką Elmarą Mederį ir kapelioną kunigą Aloyzą Jėlę.

Popiežiaus kelionės - pastoracinė strategija

Su apaštaliniu vizitu Popiežius lankysis Šveicarijoje jau trečią kartą: anksčiau jis čia buvo atvykęs 1984 ir 1985 metais. Būsimą kelionę, kaip ir daugelį ankstesniųjų, rengęs italas vyskupas Renatas Bokardas neseniai duotame interviu katalikų žiniasklaidai sakė, jog daugelį stebina Popiežiaus vizitų paprastumas ir negausus būrelis jį lydinčių asmenų. Paprastai Šventojo Tėvo palydą sudaro ne daugiau nei 30 asmenų: Vatikano valstybės sekretorius ir keli kiti kardinolai, ceremonijų vadovas, keli kunigai vertėjai, gydytojas, Vatikano spaudos centro ir radijo bei laikraščio „L’Osservatore Romano“ redaktoriai, taip pat maždaug šešių žmonių apsauga.

„Priimančių šalių vyriausybės būna labai nustebusios, jog Popiežiaus apsauga neturi ginklų“, - teigė vyskupas K.Bokardas. Joms paaiškinama, kad Popiežius pageidauja, jog kartu su juo būnantys žmonės nesinešiotų ginklų. Tikrasis saugumas yra patikimas jį priimančiai šaliai. Beje, dėl padidėjusio terorizmo pavojaus, taip pat ir Šveicarijoje vykstant Jono Pauliaus II vizitui, saugumui bus skiriamas reikiamas dėmesys. Kaip pranešė Šveicarijos policijos atstovai, visi susitikimų su Šventuoju Tėvu dalyviai turės pereiti specialų kontrolės punktą ir bus atitinkamai patikrinti.

Nors saugumą prižiūrintys pareigūnai paprastai stengiasi, kad pašaliniai asmenys prie Popiežiaus nepriartėtų, tačiau Jono Pauliaus II didžiulis dvasingumas, žmogiškumas ir noras tiesiogiai bendrauti kartais nugali visas užtvaras ir galimus pavojus. Minėtame interviu vyskupas R.Bokardas prisiminė, kai Šventojo Tėvo vizito Azerbaidžane metu per šv. Mišias vienas dalyvis staiga atsistojo ir pradėjo bėgti prie Popiežiaus. Saugumo tarnyba, aišku, jį sulaikė, tačiau Jonas Paulius II, nepaisydamas visų atkalbinėjimų, išsireikalavo pasimatyti su tuo žmogumi. Po pamaldų atvestas pas Šventąjį Tėvą jis papasakojo, kad turi žmoną ir vaikus, tačiau neturi namų, todėl šiuos patiriamus sunkumus norėjo išsakyti Bažnyčios vadovui. Popiežius jį paguodė ir apkabino.

Jonas Paulius II visada apaštalines keliones laikė svarbiu savo pastoracinės strategijos aspektu, nors pontifikato pradžioje Vatikane dėl to pasitaikydavo ir nesupratimo, teigė vyskupas R.Bokardas. Daugeliui tikinčiųjų Popiežiaus užsienio vizitas atrodė kaip išskirtinis įvykis, po kurio sugrįžtama į „normalų gyvenimą“. Tačiau Šventajam Tėvui, kuris kelionėse kartais praleisdavo ištisas savaites, tai buvo įprasta ganytojiška ir evangelizacinė veikla.

Vizitas Jonui Pauliui II taip pat atstodavo tikrąją piligrimystę. Popiežius, būdamas automobilyje ar sraigtasparnyje, visada rankoje laiko rožinį. „Jis tarsi sėja maldas į žemę, kurią vizituoja“, - pastebėjo vyskupas R.Bokardas. Skrisdamas lėktuvu Šventasis Tėvas dažnai žvelgia pro langą ir daro palaiminimo ženklą apačioje esančiai žemei. Jono Pauliaus II požiūrį į kelionę, kaip įprastos pastoracijos veiklą, patvirtina tai, kad vizito metu, kaip kas ir kasdieniuose darbuose Vatikane, jis dvi valandas – nuo 6 val. iki 8 val. ryto – praleidžia maldos susikaupime. Dėl to Popiežiaus nuolatinėje rezidencijoje toje šalyje, kur jis lankosi, įrengiama speciali koplyčia, jeigu prieš tai jos nebuvo.

Žinoma, Jono Pauliaus II amžius ir suprastėjusi sveikata atsiliepia jo apaštalinių kelionių trukmei ir dažniui. Jeigu anksčiau vizitų programa – kartais iki penkių–septynių kelionių per vienerius metus – buvo pranešama iš anksto, tai dabar apsilankymai svetur tampa retesni ir trumpesni, tačiau ne mažiau laukiami. Jų spontaniškumas sukelia dar didesnį tikinčiųjų, ypač jaunų žmonių entuziazmą, pradžiugindamas ir Šventojo Tėvo nesenstančią širdį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija