Atnaujintas 2004 birželio 4 d.
Nr.43
(1247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Už ką balsuoti?

Birželis – lemtingas Lietuvai mėnuo. Lietuvos Vyriausybė 1939 metų pabaigoje buvo priversta pasirašyti bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartį su Sovietų Sąjunga. Buvo įvesti Raudonosios armijos daliniai ir įsteigtos SSRS karinės bazės didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 1940 metų birželį prasidėjo provokacijos: antivyriausybiniai mitingai, reikalavimai pakeisti svarbiausių ministerijų ir departamentų vadovus, prasidėjo areštai...

1941 m. birželio 14-15 d. prasidėjo nekaltų žmonių suėmimai, kankinimai, žudymai, masiniai trėmimai į atšiauriausius Sibiro rajonus (prie Laptevų jūros, į Altajaus kraštą, Karagandos sritį). Tų pačių metų birželio 22 dieną prasidėjo žiauriausias karas tarp dviejų didžiausių imperialistinių grobikų – hitlerinės Vokietijos ir stalininės SSRS, per kurį nukentėjo ne tik armijose ir frontuose dalyvavusieji kariai, bet ir milijonai taikių gyventojų.

Karo ir pokario metais buvo padaryta didžiulių materialinių nuostolių ir moralinė skriauda Lietuvos žmonėms ir valstybei. Sovietiniai okupantai ir vietiniai kolaborantai, ypač buvę aktyvūs Komunistų partijos vadovai, per 50 okupacijos metų klastingos propagandos ir melo pagalba pakeitė daugelio Lietuvos gyventojų mentalitetą, sujaukė jų protą ir mąstyseną.

Dėl žudymų, trėmimų, emigracijos Lietuva neteko trečdalio savo gyventojų, tarp jų geriausių savo sūnų: intelektualų, patriotų. Į jų vietą buvo atvežta šimtai tūkstančių okupantų atstovų, kurių dauguma pasiliko Lietuvoje ir šiuo metu jaučia nostalgiją buvusiai sovietinei santvarkai ir simpatijas Rusijos imperialistinei politikai.

Lietuvoje taip pat liko tūkstančiai buvusių etatinių KGB darbuotojų, jų agentų, GRU atstovų ir užkietėjusių komunistų, kuriems pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais pavyko neteisėtai susikrauti turtus, užimti vadovaujančius postus daugelyje naujai susikūrusių partijų, taip pat svarbias pareigas Lietuvos aukščiausios valdžios struktūrose, savivaldybėse, žiniasklaidoje.

Birželį jauna nepriklausoma Lietuva vėl atsidurs politinėje kryžkelėje: vyks pirmalaikiai Prezidento ir Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą rinkimai. Nuo to, kokį išrinksime Prezidentą ir kokius tautos atstovus į ES Parlamentą, o rudenį – ir į Lietuvos Seimą, priklausys mūsų ir mūsų vaikų bei vaikaičių ateitis.

Nors Lietuva jau tapo tikrąja NATO ir Europos Sąjungos nare, bet ji dar nėra visiškai apsaugota nuo agresyvių Rytų kaimynų ir jų agentų veiklos Respublikos viduje.

Rusija dar netapo demokratine valstybe. Dalis jos vadovų nepakeitė savo mąstysenos ir vykdo senąją imperialistinę politiką bei caro Petro Pirmojo testamentą, kuriuo jis pateikė savo palikuonims nemažai pamokymų, tarp jų ir tokį: „I. Laikyti rusų tautą nuolatinėje karo parengtyje. II. Dalyvauti, mažiausiai progai pasitaikius, sprendžiant pačius įvairiausius Europos reikalus. III. Suskaldyti Lenkiją (Lietuva tuo metu buvo bendra su Lenkija valstybė – J.B.), nuolatos palaikant jos viduje pavydą ir nesantaiką, papirkti galinguosius auksu... Taip gali ir turi būti užkariauta Europa“ („Lietuvos aidas“, 2002 02 26, Nr. 46).

Rusijos valdžia nuosekliai vykdo caro Petro Pirmojo priesakus. Tai rodo visa XX ir XXI a. pradžios jos vadovų politika kaimyninėse valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje.

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ yra visuomeninė, nepolitinė organizacija. Bet ji nuo pat savo iniciatyvinės grupės įkūrimo dienos (1990 m. balandžio) tvirtai pasisako už Lietuvos nepriklausomybę ir ją remia.

Atsižvelgdamas į dar gresiančius Lietuvai pavojus, kviečiu visus LPS „Bočiai“ narius, taip pat buvusius politinius kalinius ir tremtinius bei kitus rinkėjus, kuriems brangi pasiekta nepriklausomybė, artėjančiuose valdžios rinkimuose balsuoti už šiuos pretendentus:

1. Į Lietuvos Respublikos Prezidento postą: už nepartinius – Valdą Adamkų arba Petrą Auštrevičių. Kam nepatinka nepartiniai kandidatai, balsuoti už alternatyvą – kairiojo sparno atstovę Viliją Blinkevičiūtę. Nebalsuoti už buvusius aktyvius komunistus Kazimierą Prunskienę ir Česlovą Juršėną.

2. Renkant Europos Parlamento narius, balsuoti už kandidatus: Tėvynės sąjungos atstovus, Liberalų ir centristų sąjunga arba krikščioniškųjų partijų atstovus. Nebalsuoti už kairiųjų partijų prorusiškus atstovus.

Šie patarimai tinka ir artėjančiuose rinkimuose į Lietuvos Seimą.

Prieš pasirenkant kandidatus, kurie verti jūsų balsų, siūlyčiau gerai pagalvoti, kas ir už ką finansuoja jų partijų rinkimų kampanijas. Ypač tai liečia R.Pakso, K.Prunskienės, V.Uspaskich ir kitų prorusiškai nusiteikusių politikų partijas.

Kalbant apie K.Prunskienę, „teigiama, jog tik vienoje iš komercinių televizijų šioji užsisakiusi daugiau nei pusės milijono litų vertės reklaminio laiko“ („Veidas“, 2004 05 13). Niekas nepaaiškino, kiek milijonų litų kainavo jos rinkimų kampanija 2003 metų Prezidento rinkimuose.

Juozas BALTAKIS,
LPS „Bočiai“ tarybos narys,
Garbės pirmininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija