|
Išoriniai panašumai
Esame nepatenkinti teisėsauga dėl jos kuriamos politinės Mažeikių naftos bylos. Jau dabar remiame nekaltus joje kaltinamuosius, o jeigu juos nuteistų, reikėtų dar labiau juos remti, aišku, jeigu užtektų nuovokos ir sąžinės jausmo. Tikriausiai neabejojame, kad turime tai, o taip pat nepritrūks ir pastabumo, kad skriauda nepraeitų ne iš blogos valios, o tik iš aplaidumo mūsų nepastebėta. Mes piktinsimės, mes remsime, ir taip turime elgtis. Tačiau žiūrėkime: kažkas irgi piktinasi kitais teismais. Tai R.Pakso rėmėjai pagal juos ir Konstitucinis Teismas negeras, nes politizuotas. Išorinis panašumas? Juo pasiremdamas, kažkas ims mus į anuos panašiais vadinti, o kad nevadintų, mes išsigąsime ir paliksime nekaltus žmones nuskriausti niekieno neremiamus?
Taip įvyktų, jeigu nepasistengtume pamatyti esmės. Nebūtina net surasti dešimt skirtumų, kaip prašoma rebusuose-paveiksliukuose. Užtenka vieno, kad R.Pakso atveju yra nusikaltimas, o Mažeikių naftos atveju jo nėra. R.Pakso atveju net ir šalininkai pripažįsta nusikaltimo buvimą. Pats R.Paksas, tiesa, ilgai kartojo žodžius: Aš nekaltas, bet jo lūpose jie bereikšmiai, kaip ir daug kitų jo pamėgtų žodžių. Tuo tarpu jo šalininkai verčiau sako, kad ne jis vienas kaltas, kad daug kas panašiai elgiasi ir kodėl baudžiamas tik jis vienas, ir šitas yra jų bene vienintelis bei pagrindinis teiginys. Yra šalutinis teiginys, jog bausmė per griežta, ir šitą kartoja K.Prunskienė, kad atrodytų mažiau nuo tiesos nuklydusi. Pernelyg nesolidu šnekėti, jog kiti nebaudžiami, tad kam bausti tą, kuris pagautas. Nepagautų bausti neįmanoma, o jų spėjamas egzistavimas nėra išteisinimas pagautajam. Kodėl negaudomi tie numanomi kiti, jau būtų kitas svarstymas, bet ne išteisinimas tam, kuris jau yra rankose.
Mažeikių naftos atveju nusikaltimo nėra, bet jo įnirtingai ieškoma. V.Andriukaitis skelbia apie korupcijos požymius, bandydamas taisyti padėtį, o teisme nė tų nėra, tik įgaliojimų viršijimas. Požymiai tik V.Andriukaičio skelbime. Net ir nuostolių nėra, nors apie juos generalinis prokuroras A.Klimavičius su A.Paulausku vis kalbėjo, o dabar tie nuostoliai pradingo taip yra pasakyta A.Kubiliaus spaudos konferencijoje. Ir, nepaisant, kad viso to nėra, niekas negali būti įsitikinęs, jog neįvyks politinio susidorojimo pernelyg neseniai gyvenome sovietų okupacijoje ir per gerai žinome, kaip veikia jų teismai. Per daug požymių rodo, kad teismai nuo okupacijos dar ne kažin kur atitrūko ir gali vėl taip pat veikti valdomi, priklausomi. Nekelia pasitikėjimo, ir tik vienas yra skirtumas, gal jau įtvirtintas, kad galėsime pagal galimybes garsiai savo abejones pasakyti, o ne vien tik slapta remti nuskriaustuosius.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2004 "XXI amžius"
|