Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė
    ir pasaulis
Aktualijos
Lietuva
Pasaulis
Nuomonės
Darbai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ne prieš gera toks šėlimas

Petras KATINAS

- Tėti, ką čia verdi? - Darbo partijos reitingą, vaike!

Laikomas didžiausiu kinų poetu Li Po, miręs 762 metais, bet ir šiandien vertinamas kaip didžiausias autoritetas ne tik kinų, bet ir pasaulio literatūroje, prieš daugelį amžių rašė:

Pasaulis yra kaip smuklė,
Praeinantys metai – kaip dulkės.
Mes skundžiamės mąstydami apie praeitį, -
Daug daugiau dejuotume pagalvoję apie ateitį.

O mūsų išeivijos rašytojas, kritikas ir publicistas, negailestingas komunizmo ir lietuvių kolaborantų priešas Bronys Raila savo studijoje apie Stalino saulės nešėją poetę Salomėją Nėrį, parašytoje 1964 metais, pažymėjo, kad „seniau velnią buvo galima šalin nuvyti peržegnojimu, o su kryžiumi visai tikrai. Dabar laikai pasikeitė ir yra blogiau: bolševikai nė kryžiaus nebijo“.

Tokios mintys ateina galvon stebint Prezidento ir Europarlamento rinkimų kampaniją. Visos pašto dėžutės užkimštos ant puikaus popieriaus išspausdintomis kandidatų kruopščiai retušuotomis spalvotomis nuotraukomis ir fantastiškiausiais pažadais, kokių jokioje pasakoje neišgirsi. Iš kai kurių kandidatų į prezidentus, ypač kandidatės V.Blinkevičiūtės, besiskelbiančios geriausia paprastų žmonių drauge, rinkimų agitacijos susidaro įspūdis, kad pretendentė net Konstitucijos nėra skaičiusi, jau nekalbant apie Lietuvos istoriją. Aišku, tai neturėtų stebinti. Jau vienas toks buvo, neturėjęs jokio supratimo apie Konstituciją ir įstatymus. Juos jam savaip aiškino tik patarėjų minia. O ką jau kalbėti apie kandidatus į Europarlamentą! Jų spalvotuose lankstinukuose gali pasiskaityti tokių dalykų, jog norom nenorom pradedi galvoti, ar tas besiveržiantis į Briuselį ar Strasbūrą veikėjas viso proto. Štai vienas toks kandidatas į EP paksininkas Seimo narys Eimuntas Savickas savo reklamoje skelbia: „Aš esu derybininkas. Tai mano veiklos stipriausioji pusė. Galiu susiderėti dėl pačių palankiausių sąlygų“. Tačiau paklauskite bet kurio Lietuvos žmogaus, ar yra ką nors girdėjęs apie tokį stebuklingą derybininką. 99,99 proc. tvirtai atsakys – negirdėję. Žinoma, normalūs žmonės į tokius dalykus nebekreipia dėmesio. Tačiau visa bėda ta, kad tokie nerealūs absurdiški pažadai nepataisomai užnuodija daugelio žmonių, ypač jaunimo, sąmonę ir dvasią. Todėl nereikia stebėtis, kad, kai kurių sociologinių apklausų duomenimis, daugiau kaip 40 proc. piliečių nežino, už ką balsuoti, ir ketina išvis nedalyvauti rinkimuose. Tą suvokia ir kandidatai, būriais su visais savo štabais pasklidę po provinciją. Mat nusprendė, jog miestelių ir kaimų žmones lengviau apmulkinti pažadais. Ypač žadant padidinti pensijas ir kitas socialines išmokas. Tik nežinia, ką šioje srityje, nors ir labai norėdami, gali nuveikti Prezidentas ar europarlamentaras?

Kai kandidatai reklamuoja save visais įmanomais būdais, netgi išsigalvodami pasakų apie pasikėsinimus į jų gyvybę, valdančioji partija galvotrūkčiais skuba priimti vis naujus įstatymus ar jų pataisas, labai dažnai primenančius sovietinius. Tai visų pirma Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma savivaldybės taryboms suteikti teisę skirti švietimo įstaigų vadovus. Nuo vaikų darželio vedėjos iki mokyklos direktoriaus. Nebereikėtų jokių konkursų ar panašių dalykų. Svarbu, kad būtų politiškai lojalus, ištikimas partijai ir Vyriausybei. Aišku, tai nieko naujo. Juk taip buvo daroma sovietmečiu. Netgi laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas pareiškė vetuosiąs tas pataisas, jeigu jos bus priimtos. O švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius tiesiog už galvos griebėsi išgirdęs apie koalicijos partnerių iniciatyvas aiškiai politizuojant mokymo ir kultūros įstaigas. Tačiau valdantys socialdemokratai jau visiškai nebekreipia dėmesio į „jaunesniuosius brolius“ socialliberalus ir vadinamosiose derybose dėl vienmandačių rinkimų apygardų pasidalijimo per Seimo rinkimus socialliberalams skyrė vos keturias vietas iš 71! Mat valdantieji niekaip negali atleisti socialliberalų „išdavystės“ per Vilniaus mero rinkimus, taip pat jų bendradarbiavimo kai kuriose savivaldybėse su dešiniaisiais. Dar daugiau, beveik atvirai skelbiama, kad socialliberalai netgi nepateks į būsimąjį Seimą. Todėl esą nėra jokio reikalo su jais terliotis. Kur kas geriau tylomis blokuotis su V.Uspaskich, K.Prunskienės karjeristais ir paksininkais. Tiesa, įtikėję savo fantastiškais reitingais, socialdemokratai, sugalvodami vis naujų įstatymų, pasijunta truputį nejaukiai, kai, gastroliuodami po Lietuvą, susilaukia ir nelabai malonių klausimų. Pavyzdžiui, tokių, kodėl „socialiai orientuota“ partija ir jos vadas per visą kadenciją net neužsiminė apie prieš rinkimus labai reklamuotą pažadą įvesti progresinius mokesčius. Visais trimitais buvo trimituojama, jog progresinis mokestis didins socialinį teisingumą. Tačiau kairieji ėmė teisintis, kad tokio mokesčio įvedimas labai sunkus, tiesiog titaniškas darbas. Todėl premjeras A.Brazauskas net sudarė specialią komisiją, pavadintą ekspertų darbo grupe, kuri turėjo nuspręsti, ką daryti. Matyt, nereikia aiškinti, kad toje ekspertų grupėje nebuvo nė vieno bėdžiaus, o tik visko pertekę valdininkai bei bankininkai. Savaime aišku, kad šie „ekspertai“ nustatė, kad jokiu būdu negalima imti daugiau mokesčių iš turtuolių. Dar reikia jiems pridėti. Nustatė, jog tie asmenys, kurių atlyginimai didesni nei 3600 litų, nuo „Sodros“ mokesčio bus atleisti (!). Taigi kuo daugiau gauni, tuo mažiau moki. Tiesa, kadencijai baigiantis, „socialiai orientuoti“ tikriausiai priims fizinių asmenų (pajamų) mokesčių sumažinimo įstatymą, sumažinant juos nuo 33 iki 26 proc. Tai bus išreklamuota kaip didelis valdančiosios partijos ir jos vado rūpestis paprastais žmonėmis. O iš tiesų žmonės, gaunantys minimalų atlyginimą,dėl tokio sumažinimo laimės vos kelis litus. Užtat tų, kurie gauna kelių ar keliolikos tūkstančių litų algas, kišenėse bus po kelis šimtus litų daugiau.

Ką ne ką, o kurti komisijas, ekspertų grupes valdančioji par-tija puikiai moka. Štai kaip operatyviai pagal Brazausko ir Juršėno lazdelės mostelėjimą buvo paskelbtos ir Seime patvirtintos laikinosios komisijos, „tyrusios“ „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybės, išvados, kuriomis Tėvynės sąjungos vadovai ir buvę ministrai paskelbti vos ne valstybės nusikaltėliais. Kažkodėl komisija ir jos pirmininkas V.Greičiūnas tose išvadose nė žodeliu nepaminėjo LDDP Vyriausybės energetikos ministro A.Stasiukyno pastebėjimo, jog kaip tik „Mažeikių nafta“ iki „Williams“ atėjimo įkūrė Rusijos koncerno „Lukoil“ padalinį Lietuvoje „Lukoil – Baltija“, dosniai finansavusį A.Brazausko partiją per rinkimus. Kaip ir R.Pakso, jo išrinkimą lėmė rusiškas kapitalas. O R.Pakso atsistatydinimas iš Premjero pareigų „su ašara akyse“, anot rašytojo Valdo Kukulo, reiškė ne ką kita, o negalėjimą ištesėti įsipareigojimų, duotų kitai pusei – tai yra Rusijos „Lukoil“. Sprendžiant iš dabartinės rinkimų kampanijos, pirmiausia kandidatė K.Prunskienė, nuolat kalbanti apie kažkokią subalansuotą politiką tarp Rytų ir Vakarų, panašių įpareigojimų ir įsipareigojimų taip pat turi apsčiai. Nors „Šatrijos“ bylą stengiamasi užtušuoti, bet joje pakankamai aišku, kas yra kas.

Valdančiosios partijos kandidatas ir laikinasis Seimo pirmininkas Č.Juršėnas, dar kartą demonstruodamas savo tariamą demokratiškumą, kilniaširdiškai leido sudaryti komisiją dėl partijos numylėto apgavikų koncerno EBSW veiklos tyrimo. Tačiau, matant, kas vadovauja šiai komisijai ir kas yra jos nariai, visiškai aišku, kad jokio tyrimo nebus ir būti negali. Juk komisijai vadovauja ištikimas partijos sūnus Artur Plokšto, o vienas jos narių – toks įžymus specialistas ir ekspertas, buvęs sovietinės masinės kultūros veikėjas iš Rokiškio, Seimo narys J.Korenka. Be to, vertėtų atkreipti dėmesį, jog, JAV suėmus EBSW vadovą G.Petriką, prasidėjo gana įdomūs dalykai. Ir tą pastebėjo ne kokie nors valdančiosios partijos „šmeižikai“ dešinieji, o visus kairiuosius ir prorusiškus politikus nuolat palaikantis, rusų kalba išeinantis savaitraštis „Obzor“. Šio leidinio pagrindinė politikos apžvalgininkė Irina Maksimova rašo, jog „Lietuvoje įvyko ypatingas įvykis“ (rusiškai – ČP): Lietuvos teisėsaugininkai atsisakė išduoti Jungtinėms Valstijoms tokį Darių Reiką, kuris, papirkęs JAV ambasados Vilniuje darbuotoją, neteisėtai gavo devynias JAV vizas. Taigi JAV įstatymų pažeidimas – akivaizdus. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė išduoti D.Reiką amerikiečiams. Visai nesvarbu, jog yra pasirašytas tarpvalstybinis JAV ir Lietuvos susitarimas išduoti nusikaltėlius, jeigu to pareikalauja viena iš susitarusių šalių. Tai padaryta aiškiai tikintis, kad JAV, atsakydama į jos reikalaujamo nusikaltėlio neišdavimą, taip pat pasielgs su G.Petriku ir neišduos jo Lietuvai. Vadinasi, valdančioji partija labai nenori, kad EBSW piramidės galva atsidurtų Lietuvoje. Mat, pasak jau minėtos I.Maksimovos, G.Petriko ir EBSW istorija gali atskleisti daugelį Socialdemokratų partijos ir A.Brazausko aplinkos užkulisių, todėl G.Petriko sugrąžinimas gali tapti daugelio politikų galo pradžia.

© 2004 "XXI amžius"