Atnaujintas 2004 birželio 11 d.
Nr.44
(1247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kodėl taip daro, Blinkevičiūtė neatsakė

Ano ketvirtadienio vidurdienį, apžiūrėjęs Laisvės aikštėje statomą tribūną, ėjau vaistinės link. Sutikau pažįstamą žmogų, kuris parodė Vilijos Blinkevičiūtės dovanotus reklaminius atvirukus, dėžutę ir pasakė gavęs 50 litų, kad už ją balsuotų paštu ir agituotų kitus.

Vaistinės kavinukėje sutikau kandidatę su žymiomis Panevėžio poniomis: Zita Kukuraitiene, Gema Umbrasiene ir Liudvika Trasikyte. Iškart paaiškinau, ką mačiau, ir paklausiau ministrės, kodėl taip daro. Pradėjus ją ginti prie jos stovėjusiam patikėtiniui, kodėl aš į ją kreipiuosi, pareiškiau, kad Blinkė mano žmonai nusuko keturis tūkstančius litų, kai nesumokėjo kaip dirbančiai pensininkei.

Patikėtinis norėjo pamatyti tą žmogų, kuris gavo „dovanų“, ir mes išėjome į Laisvės aikštę. Paklausiau, kas jis yra ir kiek jam už tai moka. Atsakė, kad yra Blinkevičiūtės patikėtinis ir dirba iš meilės idėjai.

Paėjus 50 metrų ir neradus „apdovanoto“ žmogaus (nors jis išvaizda žymus), pasakiau: gal sutiksime budintį policininką, ir jis padės paieškoti. Taip pasakius, šis apsisuko ir spruko atgal prie savo kompanijos ar partijos.

Pasirodo, be mano žinios svitą lydėjęs fotografas S.Bagdonavičius mane keletą kartų nufotografavo. Privalės duoti nuotrauką, už juostą sumokėsiu. Mano nuotrauką pateikė reklamą vykdžiusiai „Panevėžio ryto“ korespondentei Liminai Kepalaitei.

Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas, kurio dekanas aš esu, jau kelerius metus kovoja su sovietinio palikimo blogybėmis: korupcija bei papirkimu, netinkamu valstybės tarnautojų, politikų bei pareigūnų elgesiu, asmenišku pasipelnymu už tam tikrų veiksmų atlikimą ir neatlikimą. Žiniasklaidoje netrūksta informacijos apie galimus korupcijos atvejus panaudojant valstybės biudžeto lėšas įvairiems pirkimams (kaip tai parodė Sveikatos apsaugos ministerijos atvejis). Nuo politinės korupcijos nėra apsaugoti ir valstybės politikai, gaunantys privačių kompanijų paramą partinei veiklai bei rinkimų kampanijoms finansuoti, o paskui sunkiai beatsispiriantys buvusių rėmėjų įtakai priimant sprendimus, skirstant valstybės lėšas.

Sunku būtų išskirti vieną svarbiausią korupcijos priežastį, jų yra daug. Pirmiausia tai žmogaus godumas, taip pat visuomenės sovietinės elgesio normos, kai piliečiai nesmerkia kyšių davimo, jeigu tik taip galima išspręsti problemas. Svarbu ir žmogaus „politinė kultūra“, t.y. ar jis toleruoja įvairaus lygio korupcijos apraiškas. Negalima pamiršti ir sovietinių tradicijų, kada, trūkstant kasdienių prekių, jų buvo galima gauti per pažintis ar duodant kyšį. Taip kyšininkavimas įsigalėjo visuomenėje. Žinau atvejį, kai žmogus davė kyšį, kad išbrauktų jį iš sąrašų ir neišvežtų į Sibirą. Bet jį paėmęs politrukas to nepadarė.

Kovoti su korupcija kuriamos specialiųjų tyrimų tarnybos, atsakingos už nusikaltimų valstybei išaiškinimą. Kita institucija – nuo 2000 metų pradėjusi veikti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip valstybės tarnautojai paiso profesinės etikos normų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų. Šiai komisijai nustačius viešųjų ir privačių interesų konfliktą, ne vienas aukštas pareigūnas turėjo atsistatydinti.

Ar normalu Lietuvoje, kai 45 metus išdirbę mokytojai, gydytojai ar šešis vaikus pagimdžiusios ir išauginusios motinos, išėję į pensiją, negauna net 400 litų? Nuvertintas stažo koeficientas, todėl socialinės apsaugos ir darbo ministrei reikėtų rimtai pagalvoti, kaip atstatyti socialinį teisingumą ir teisę į žmogaus materialinį aprūpinimą senatvėje, kaip per profesines sąjungas apsaugoti žmones nuo nemokamo viršvalandinio darbo ir darbdavių išnaudojimo, kaip tai buvo daroma „Vikondoje“, kurios savininkas, pasipelnęs iš darbuotojų, Panevėžyje parduotuvę uždarė ir pardavė, o dabar dedasi darbo žmonių vaduotoju.

Daugeliui panevėžiečių taip ir liko neaišku, kodėl V.Blinkevičiūtės atvykimo proga dalijamos „Iljičiaus lemputės“, rašikliai, o rajono meras turi parūpinti karvę. O kas bus, kai po rinkimų kuri nors iš minėtų ponių, patekusi į Europarlamentą ar Prezidentūrą, išeis dekretinių atostogų? O gal dabar vaikus gimdyti ir auginti nemadinga, gal galima ir be to turtingai ar laimingai gyventi... Daug klausimų liko be atsakymo po viešnios atvykimo.

Doc. dr. Algimantas Bučiūnas,
Trečiojo amžiaus universiteto
Panevėžio fakulteto dekanas

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija