Atnaujintas 2004 birželio 11 d.
Nr.44
(1247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Saleziečiai kviečia į meilę ir gerumą

Benjaminas ŽULYS

Kun. A.Skelčio sūnėnai
Antanas (kairėje) ir Stanislovas
Eugenijus Poniškaičiai
pasveikino vyriausią
Lietuvos kunigą salezietį
Stasį Šileiką (viduryje)
su 85-uoju gimtadieniu

Jeronimas Šalčiūnas (kairėje)
skaito šventei skirtas eiles

Antanas Skeltys -
vienuolijos įkūrėjas

Šviesi, įspūdinga, kupina dvasingumo šventė įvyko Jurbarko rajono Skirsnemunės parapijos Pilies Pirmajame kaime. Ši vietovė - tai buvęs Vytėnų kaimas, ir dažnas sutiktas vietinis gyventojas, paklaustas apie Vytėnus, nurodys, kur jie yra. Manoma, kad šį vardą vietovei davė Šv. Pranciškaus Saleziečio bendruomenės vienuoliai.

Šioji šventė ir buvo skirta Saleziečių kongregacijos veiklai nušviesti, o svarbiausias akcentas - šv. kunigo Jono Bosko sekėjų saleziečių centro įkūrimo Lietuvoje 70-ies metų sukaktis. Jis buvo įkurtas kaip tik šiame kaime, tame pačiame pastate, kur tądien buvo aukojamos šv. Mišios, vyko pagrindinės iškilmės.

Saleziečių vienuolijos pradininkas bei įkūrėjas Lietuvoje buvo kunigas Antanas Skeltys, kurio vardas, jo šviesūs darbai iškilmių metu buvo minimi gražiais žodžiais. Prisiminta, kad šiemet sukako 120 metų nuo kun. A.Skelčio gimimo, 90 metų, kai jis buvo įšventintas kunigu. Tad tokiomis neeilinėmis progomis gausiai susirinkę vietiniai ir iš tolimesnių parapijų atvykę žmonės dėmesingai, susikaupę dalyvavo šv. Mišiose, klausėsi prisiminimų apie garbųjį kunigą Antaną, jo amžininkus, kitų saleziečių nuveiktus darbus Lietuvoje ir visame pasaulyje. Šventėje dalyvavo ją aktyviai rengęs ir organizavęs kun. A. Skelčio jauniausias sūnėnas Stanislovas Eugenijus Poniškaitis, jauniausia dukterėčia Eleonora Poniškaitytė, kiti giminės, artimieji, kunigo buvę gyvenimo bendrakeleiviai. Tai nieko nestebino, nes A.Skeltys į Amžinybę iškeliavo palyginti neseniai - prieš 44 metus. Tad dar yra jį pažinojusių žmonių, krimtusių tą pačią duoną, drauge dariusių gerus darbus. Vienas jų - seniausias Lietuvoje salezietis kun. Stasys Šileika, su šios bendruomenės nariais praleidęs 69 metus. Kaip tik šventės išvakarėse šiam kunigui sukako 85-eri, taigi buvo dar viena garbinga sukaktis tą šventės dieną. Kun. S.Šileika prisiminė, kaip 1935 metais jis, penkiolikmetis, atvyko į Vytėnus. Čia neseniai jau buvo atvykę keli saleziečiai, jau gyvavo pirmasis Lietuvoje saleziečių centras, kuriam vadovavo kun. A. Skeltys. Pastatą centrui buvo dovanojęs iš Amerikos grįžęs, kunigas Antanas Petraitis, jį nupirkęs iš tuometinių verslininkų ir paklojęs stambią pinigų sumą. Beje, šis kunigas ketino iš užatlantės atsigabenti ten turėtą observatoriją ir ją įkurti čia, Vytėnuose, kad žmonės žiūrėtų į žvaigždes ir stebėtų dangų. Bet šio sumanymo įgyvendinti nesuspėjo. Be to, A. Petraitis Vytėnuose pastatė ir saleziečiams padovanojo Marijos pagalbos krikščionims koplyčią. Šios šventovės altorius po įvairių neramumų ir sumaiščių buvo perkeltas į Rumšiškių bažnyčią.

Po kurio laiko S.Šileika išvyko į Italiją, ten net 33 metus tobulinosi, dirbo sielovados darbą, vėliau šias pareigas ėjo kitose šalyse. Po to grįžo į Lietuvą, darbavosi Rumšiškėse, Palemone - čia garbusis altaristas gyvena ir dabar.

„Ieškokite sielos...“

Suprantama, kad saleziečių veikla yra glaudžiai susijusi su šv. kunigo J.Bosko (Giovani Bosco) gyvenimu bei veikla. Iškilmių metu buvo prisiminti pagrindiniai jo gyvenimo principai, kuriais vadovavosi ir kuriuos nuolat pabrėždavo kun. A.Skeltys, jais vadovaujasi ir šių dienų saleziečiai.

Savo veiklą J.Boskas pradėjo ir ją tęsė globodamas vargingus, apleistus vaikus, vargšus, ligonius, į šią kilnią veiklą įtraukė daug kitų bendraminčių. Jis buvo ir spaudos globėjas, rožinio propaguotojas, publicistas, parašęs apie 100 publikacijų apologetine, auklėjimo tematika. Per trumpą laiką ši įvairiapusė jo veikla paplito ne vien Italijoje, bet ir Prancūzijoje, Pietų Amerikoje, Brazilijoje, kitose šalyse. Ji gyva ir dabar. (Pavyzdžiui, vien Lenkijoje yra apie 2000 saleziečių.) Kun. A. Skelčio dėka prieš 70 metų saleziečių judėjimas pasiekė ir Lietuvą. Jono Bosko įsitikinimu, pedagogikos pagrindas yra preventyvusis metodas, kyląs iš jaunuomenės sielos pažinimo bei meilės. Barimą ir baimę užėmė tėviškas širdies gerumas, rūpestis, budėjimas, viltis, pasitikėjimas vaiku.

Jonas Boskas šventuoju paskelbtas 1934 metais, taigi prieš 70 metų – tai dar vienas iškilmių dienos prisiminimas.

Mokytis amatų, semtis naujų žinių į Italiją vyko vaikai, jaunuoliai iš įvairių šalių, taip pat - iš Lietuvos. Tai buvo reikšminga dorovinė ir materiali parama mūsų krašto jaunimui, jo šeimoms.

Šv. Jono Bosko idėjos Lietuvoje gyvos ir dabar. Iškilmių metu Vytėnų pagrindinės mokyklos moksleivės savo meninėje programoje citavo šio šventojo mintis: „Rūpinkitės ligoniais, vaikais, seneliais, vargšais. Venkite tinginystės. Ieškokite ne pinigų, ne garbės, pripažinimo, o sielos...“ Vėliau šios mokyklos direktorė Genovaitė Remeikienė pasidžiaugė, kad jų mokykloje nemažai dėmesio skiriama doriniam moksleivių auklėjimui, diegiamos šv. Jono Bosko, jo sekėjo A.Skelčio, kitų šviesuolių kilnios idėjos.

Iškilmių dieną šv. Mišios buvo aukojamos Vytėnų pagrindinės mokyklos sporto salėje, kur kadaise ir veikė kun. A.Skelčio įkurtasis pirmasis Lietuvos saleziečių mokymo centras. Beje, buvusieji Vytėnai neturi savos bažnyčios. Kaip pasakojo garbaus amžiaus vietos gyventojai, prieškariu buvo parengtas bažnyčios projektas, tolėliau ant kalno jau išlieti šventovės pamatai, bet užėjęs karas, okupacijos visus gerus norus pavertė niekais.

Šv. Mišias aukojo Vilniaus vienuolyno Šv. Jono Bosko parapijos ilgametis klebonas, dabar vikaras kun. Mykolas Petravičius, dabartinis šios parapijos klebonas kun. Jacek Paszenda, saleziečių kunigai vienuoliai Massimo Bianco, Alessandro Barelli, kun. Jan Mackevič. Vedami Skirsnemunės klebono kun. Izidoriaus Butkaus, parapijiečiai ir svečiai sugiedojo Švč. M. Marijos litaniją, giesmių Švč. Marijos garbei. Vietos pagrindinės mokyklos moksleivės parodė šiai šventei skirtą programą.

Primins visai Lietuvai

Po šv. Mišių visi išėjo į erdvų kiemą. Čia, šalia pastato, stovėjo kun. A. Skelčio jauniausio sūnėno S. E. Poniškaičio, kitų geradarių sukurtas puošnus koplytstulpis. Per jo atidengimo iškilmes buvo pasakyta, kad Lietuva - rūpintojėlių, kryžių, koplytstulpių šalis. Ir šis koplytstulpis byloja apie iškilias mūsų katalikiško krašto tradicijas.

Susirinkę saleziečiai, kunigų A. Skelčio, A. Petraičio artimieji dar kartą prisiminė taurias mūsų kunigų saleziečių, kitos šviesuomenės pastangas skatinant jaunimą, visus žmones eiti doros, gailestingumo keliu. Atidengus koplytstulpį, į visus iš portreto pažvelgė kun. A.Skeltys. Koplytstulpio medyje įrėžtos raidė byloja, kad paminklas čia pastatytas pirmojo Lietuvoje saleziečių centro 70-ies metų įkūrimo proga. Koplytstulpis buvo pašventintas.

O prie galinės pastato sienos buvo atidengtos dvi memorialinės lentos. Vienoje įrašyta: „Šį pastatą 1931 m. kunigas Antanas Petraitis dovanojo saleziečių vienuolynui jaunimo švietimo mokyklai įkurti“. Antroje teigiama: „Šiame pastate 1934 m. spalio 24 d. saleziečių vienuolijos pradininkas kunigas Antanas Skeltys įsteigė pirmąjį Lietuvoje Šv. kunigo Bosko pasekėjų saleziečių centrą ir tapo jo direktoriumi“.

Savo prisiminimais, pamąstymais apie saleziečių bendruomenę, kun. A. Skelčio, jo veiklos, gyvenimo bendrakeleivių nuveiktus darbus pasidalijo buvęs salezietis Jonas Kubilius, Jeronimas Šalčiūnas, kiti iškilmių dalyviai. Poetė Janina Marcinkevičiūtė ir J. Šalčiūnas paskaitė šiai šventei skirtų eilių.

Beje, Vytėnų pagrindinės mokyklos direktorė G. Remeikienė atkreipė dėmesį, kad šiai vietovei reikėtų grąžinti senąjį Vytėnų pavadinimą. Dabar jį turi tik mokykla.

Koplytstulpis, memorialinės lentos ne tik vietos, aplinkinių vietovių gyventojams, bet ir visai Lietuvai primins istorinę šių apylinkių reikšmę, jų garbingą praeitį.

Šia proga dera pasakyti, kad šv. kun. Jono Bosko su vaikais vitražinis paveikslas puošia Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) bažnyčią. Tai suprantama - šios parapijos vaikai dalyvauja šv. Mišių liturgijoje, Švč. Sakramento adoracijoje, „Marijos vaikų“ sambūryje, ateitininkų kuopoje, gieda giesmes.

Šventėje Skirsnemunės parapijoje kaip tik ir buvo kalbama apie šiuolaikinio jaunimo dorinio auklėjimo svarbą, kreipiant žvilgsnį ir mintis į šv. kunigo Jono Bosko, kun. Antano Skelčio, kitų saleziečių darbus.

Skirsnemunės parapija, Jurbarko dekanatas

Remigijaus KRIŠINO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija