Atnaujintas 2004 birželio 23 d.
Nr.47
(1250)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Patiklumas ir nepatikimumas

Patiklumas po dešimtmečius trukusio sovietinio mulkinimo, akivaizdaus melo, kurio pagalba ir buvo diegiama komunistinė ideologija, atgauta nepriklausomybė, sąžinės ir žodžio laisvė, regis, turėjo paskatinti blaivesnį vertinimą, kritinę mąstyseną, įžvalgumą. Deja, taip nenutiko: visuomenė, įpratinta prie žavinčio melo, tiesos žodžio girdėti nenori, nes jai mielesnis gražus melas nei liūdnesnė tiesa. Prievartinis patiklumas virto natūralia būsena, melagystę skatinančiu veiksniu. Su melu versle toli nenuvažiuosi, greit bankrutuosi, tačiau politikoje, jei ji tampa verslu, maskuotu veikimu, politiniai verteivos gali ne tik duoną pelnyti, milijonieriais tapti, bet ir valstybės likimu prekiauti. Daugelis veikėjų į politiką eina ne tautos ir jos valstybės idealų, o asmeninių, grupuotės ar kitos valstybės interesų vedami.


Dėl istorijos vadovėlių papildymo Mažosios Lietuvos tematika

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui Algirdui MONKEVIČIUI, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijai

Lietuvos valstybės politikai, mokslo bei kultūros veikėjai skiria akivaizdžiai nepakankamą dėmesį Mažosios Lietuvos istorijai bei jos kultūriniam paveldui. Sovietines mokyklas baigę žmonės dėl suprantamų priežasčių neįgijo pakankamų žinių apie lietuvininkų (mažlietuvių) kraštą. Deja, ir nepriklausomos Lietuvos mokyklos mokiniams šių žinių šiandien suteikia ne ką daugiau - apsiribojama Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Liudviko Rėzos ir Vydūno kūrybos nagrinėjimais per literatūros pamokas. Tuo tarpu Mažoji Lietuva – tai ne tik etninių lietuvių žemių dalis, jų etninio palikimo versmė, bet ir lietuvių raštijos vygė. Be Mažosios Lietuvos indėlio sunku įsivaizduoti Didžiosios Lietuvos kultūros raidą. Prūsų ir lietuvininkų etninė kultūra – ypač vertingas ir saugotinas Europos paveldas.


Dėl Lietuvos statuso

Politinių įvykių raida ir jų perspektyvos įspėja, kad Lietuvos valstybė gali prarasti savo ilgai kurtą, krauju apgintą ir galų gale įtvirtintą statusą. Ji norėjo būti demokratinė šalis, kurti saugią žmonių gerovę kaip Vakarų civilizacijos dalis ir integrali euroatlantinės bendrijos narė. Tačiau jei Prezidento ir Seimo rinkimai pasibaigs taip, kaip nori ir projektuoja Rusija, dalykai gana greit kryps į kitą pusę. Neatmestina, kad Lietuva bus keisčiausia Europos Sąjungos narė, manipuliuojama per Rusijos ambasadą Vilniuje ir ES bei NATO struktūrose kalbanti Rusijos balsu. Taip įsikūnytų nuosekliai vykdoma programa, žinoma nuo 1991 metų: sugriauti demokratinę vakarietišką Lietuvą pačių lietuvių rankomis.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija