|
Atokvėpis
Petras KATINAS
Praėjusį savaitgalį Briuselyje įvykęs 25 Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas po ilgų ginčų ir kompromisų priėmė labai svarbų 333 puslapių dokumentą ES Konstituciją. Nepaisant gana skirtingų atskirų valstybių vadovų požiūrių į šį istorinį dokumentą, Konstitucija buvo priimta vienbalsiai. Ši Konstitucija įteisino ES prezidento instituciją, taip pat ir ES užsienio reikalų ministro pareigybę. Bet ministrų tarybas tarpusavyje dalysis trys šalys, vadovausiančios joms po pusantrų metų. Taip visoms valstybėms bus užtikrinta galimybė parodyti savo sugebėjimus per vadovavimo ministrų tarybai laikotarpį. Taip pat trisdešimtyje sričių bus laikomasi ne vienbalsiškumo, o daugumos principo.
ES Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos arba kitaip vadinamos kvalifikuotos daugumos principas, kuris bus taikomas priimant ES įstatymus. Pateiktam įstatymui turės pritarti mažiausiai penkiolika ES valstybių, kurioms atstovautų 65 proc. ES gyventojų. Dideliu ypač mažųjų ES šalių laimėjimu laikomas Konstitucijos straipsnis, kuris skelbia, kad ES įstatymus gali blokuoti mažuma, kurią turi sudaryti daugiau nei keturios ES valstybės. Taip didžiosios ES šalys Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija - negalėtų atmesti jokio įstatymo.
Daugelio politikų nuomone, pirmoji ES Konstitucija yra kompromisinis dokumentas, todėl ne visose 25 šalyse bus vertinamas vien tik palankiai. Jau priimant Konstituciją išryškėjo skirtingi požiūriai į kai kuriuos jos straipsnius. Katalikiškoms šalims Lenkijai, Ispanijai ir Lietuvai - ypač buvo nepriimtina, kad Konstitucijos preambulėje nepaminėtos krikščioniškosios Europos ištakos. Ypač didelį nepasitenkinimą reiškė Lenkijai, kuri pernai gruodžio mėnesį kartu su Ispanija blokavo tada numatytą Konstitucijos priėmimą. Šios dvi šalys reikalavo, kad Europarlamente būtų išsaugota 2000-ųjų Nicos sutartyje įrašyta balsų sistema. Pagal ją, mažiau gyventojų turinčios ES valstybės turėtų santykinai daugiau balsų Europarlamente nei didžiosios šalys. Pasikeitus Ispanijos vyriausybei ir į valdžią atėjus socialistams, Madridas sušvelnino savo reikalavimus.
Tą patį, netekusi sąjungininko, buvo priversta padaryti ir Lenkija. Kad ir kaip ten būtų, bet visi pripažįsta, jog sėkmingą ES viršūnių susitikimo darbą priimant Konstituciją lėmė labai lanksti ir sumaniai panaudota dabar ES pirmininkaujančios Airijos premjero Berčio Aherno pozicija. B.Ahernas sugebėjo suderinti gana skirtingus 25 ES valstybių požiūrius į šį istorinį dokumentą. Tačiau net jam nepavyko pasiekti, kad šiame susitikime būtų išrinktas naujas Europos Komisijos pirmininkas vietoje dabartinio Italijos politiko Romano Prodžio, kurio kadencija baigiasi šį rudenį. Didžioji Europarlamento Liaudies partijos frakcija siūlė EK pirmininku išrinkti dabartinį EK narį britų politiką Krisą Pateną. Tai kandidatūrai pritarė ir ES naujokės. Tačiau R.Pateno kandidatūrai griežtai pasipriešino Prancūzija ir Vokietija. Jos siūlė dabartinio Belgijos premjero G.Verhofstadto kandidatūrą, kurią kategoriškai atmetė Didžioji Britanija ir daugumą Europarlamente turinti Liaudies partija. Todėl naujojo EK pirmininko išrinkimo klausimas atidėtas mažiausiai iki liepos 20 dienos, kai turi įvykti pirmasis naujos sudėties Europarlamento posėdis. Be to, nepaisant ES Konstitucijos priėmimo, dar laukia šio dokumento ratifikavimas 25 ES šalių parlamentuose. Gali būti surengti netgi visuotiniai referendumai. Todėl būgštaujama, kad kai kuriose šalyse gali būti nepritarta Konstitucijai. Ypač Didžiojoje Britanijoje. Apklausų rezultatai rodo, jog šiuo metu net 64 proc. britų mano, kad ES Konstitucija riboja Didžiosios Britanijos suverenias teises daugelyje sričių, kurios įteisintos ES Konstitucijoje. Panaši situacija ir Lenkijoje, kurioje taip pat daug nepritariančiųjų ES Konstitucijai. Tas nepritarimas Lenkijoje dar labiau sustiprės, neįtraukus į ES Konstituciją preambulės dėl krikščioniškų Europos šaknų. Tuo labiau kad popiežius Jonas Paulius II labai apgailestavo, jog kai kurių ES šalių vyriausybių, pirmiausia Prancūzijos, pastangomis buvo pasipriešinta šios nuostatos įtraukimui. Taigi, nepaisant to, kad ES Konstitucija priimta, problemos liko.
Įdomi pirmoji Maskvos reakcija į ES Konstitucijos priėmimą. Rusijos užsienio reikalų viceministras A.Jakovenka teigiamai įvertino šį dokumentą. Tačiau gana savotiškai. Pasak viceministro, Rusija tikisi, kad greitu laiku ES įves bevizį režimą jos piliečiams, taip pat pagerins Kaliningrado tranzito problemą. Nežinia, ką turėjo galvoje A.Jakovenka kalbėdamas apie Kaliningrado tranzitą. Matyt, bus siekiama įteisinti ne tik laisvą Rusijos piliečių važiavimą Lietuvos teritorija, bet, svarbiausia, netrukdomą karinį tranzitą. Tiesa, Rusija nepatenkinta, kad šis ES viršūnių susitikimas atsižvelgė į Baltijos ir Šiaurės šalių premjerų laišką ir savo išvadose paragino Rusiją pagaliau imtis veiksmų iškuopiant Nemuno baseiną ir Baltijos jūrą nuo teršalų.
© 2004 "XXI amžius"
|