Atnaujintas 2004 birželio 25 d.
Nr.48
(1251)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Maloniai sutiko savo ganytoją

Vyskupas Rimantas Norvila
pašventino koplytstulpį,
pastatytą pirmajai
Gižų bažnyčiai atminti

GIŽAI.Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila birželio 11 dieną, penktadienį, lankė Gižų parapiją. Jį lydėjo Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis ir parapijos klebonas kun. Remigijus Veprauskas. Pirmiausia jie susitiko su seniūnu Romu Kučiausku ir seniūnijos darbuotojais, susipažino su parapijos pastoracinės tarybos narių veikla, lankėsi pagrindinėje mokykloje, kurioje kaip tik buvo švenčiama mokslo metų pabaiga. Maloniai buvo priimti gižiečių Striuoginių šeimoje, keletą svarbių klausimų aptarė su kaimo bendruomenės atstovais. Iškelta mintis dėl galimybės remontuoti senosios klebonijos pastatą ir jį pritaikyti parapijos, bendruomenės ir seniūnijos reikmėms.


Procesijos miesto gatvėmis dalyvių neišgąsdino lietus

Kun. Jonas Cikana
ir kun. Sigitas Matusevičius
su procesijos dalyviais
prie vieno iš altorėlių
Vido VENSLOVAIČIO
nuotrauka

ŠAKIAI. Birželio 13 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebono kun. Sigito Matusevičiaus ir kunigo vikaro kun. Jono Cikanos kvietimu, po Sumos šv.Mišių surengta eucharistinė procesija Šakių miesto gatvėmis. Procesijos tikslas – pašlovinti Kristų Jo Švenčiausiojo Kūno ir Kraujo šventės (Devintinių) proga.

Iškilminga procesija, kurios priekyje buvo nešama Kryžius ir monstrancija su Švenčiausiuoju Sakramentu, pasipuošusi vėliavomis ėjo Bažnyčios, Vytauto, V.Kudirkos ir Nepriklausomybės gatvėmis. Kristų šlovinančias giesmes bažnyčios choristai ir visi procesijos dalyviai giedojo keturiuose sustojimuose prie altorėlių, kurie buvo įrengti prie Šakių seniūnijos pastato, Eurovaistinės, Hansabanko ir Parapijos namų. Gražiai altorėlį papuošė ir procesiją sutiko seniūnijos darbuotojai, susirinkę visi į būrį kartu su seniūnu Alfonsu Jaku ir jo žmona.


Devintinių iškilmės

Šiauliai. Birželio 13 dieną sekmadienio varpų skambesys kvietė į Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, liaudiškai vadinamas Devintinėmis. Iškilmės prasidėjo pusę vienuolikos Šv Jurgio bažnyčioje šv. Mišiomis. Bizantiško tipo katalikų šventovė buvo pilna atėjusiųjų švęsti tikėjimo paslaptis. Pamokslo metu nuskambėjo klebono kun. Egidijaus Venckaus iškelti retoriniai klausimai: „Kas mes tokie, kad Kristus atiduoda savo kūną ir kraują, jog mus išgelbėtų? Kas mes tokie, kad kartais užveriame pačiam Viešpačiui duris?” Susimąsčiusiems tikintiesiems dvasios tėvas kalbėjo apie Kristaus nusižeminimo ir savęs dalijimo kitiems kilmingumą, apie visus sotinančią dangaus duoną, apie duris, į kurias Viešpats beldžiasi per draugą, vaiką... priešą, ir apie duris, kurių mes kartais neatidarome. Susikaupime nuskambėjo pacituoti šv. Teresės žodžiai: „Būkite laimingi šią akimirką. To užtenka. Kiekvieną akimirką turime to, ko mums reikia...” ir kunigo palinkėjimai: „Reikia visai nedaug, gal tik šypsenos... Šypsokitės ir džiaukitės, kad Dievas mus myli”.


Pažymėtas sidabrinis
kunigystės jubiliejus

Po iškilmingų Sidabriniam
kunigystės jubiliejui skirtų šv. Mišių.
Iš kairės: Vilkaviškio katedros
klebonas dekanas
prel. Vytautas Gustaitis,
Telšių vyskupas Jonas
Boruta, SJ, Gargždų parapijos
klebonas kan. Jonas Paulauskas,
diakonas Kęstutis Timofejevas

Gargždai. Gegužės pabaiga Gargždų parapijai buvo tikrai įspūdinga: gegužės 27 dieną parapijoje buvo švenčiamas klebono kanauninko, Gargždų miesto garbės piliečio Jono Paulausko 25-erių metų kunigystės jubiliejus. Gegužės 30-ąją diakono šventimai Telšių Katedroje buvo suteikti Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją baigusiam Gargždų ateitininkų kuopos nariui magistrui Andriui Vaitkevičiui.

Gimęs 1950 m. lapkričio 10 d. tremtyje, būdamas Papilės parapijos klebonu, atšventęs penkerių metų kunigystės sukaktį, kunigas Jonas Paulauskas 1988-ųjų birželį buvo paskirtas Gargždų parapijos klebonu. Čia jis, būdamas 38 metų amžiaus, tapo 33-iuoju Gargždų parapijos istorijoje klebonu ir penktosios Gargždų bažnyčios statytoju.


Ir atlaidai, ir palydos...

Iš kairės: kun. Kęstutis Balčiūnas
ir diakonas Vaidotas Vitė prieš
prasidedant šv. Mišioms

MEDINGĖNAI. Kukli, bet savo medine architektūra, ypač vidumi, patraukli Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčia prieš kelerius metus atšventė savo šimtmetį. Tiesa, šiandien jai vėl reikia remonto ir po truputį jau kai kas yra daroma.

Nedidelio Medingėnų miestelio tikintieji labai gerai atsiliepia apie šią bažnyčią kadaise aptarnavusius (nuolatinio kunigo čia nėra) kunigus: buvusį plungiškį vikarą kun. Edmundą Atkočiūną, kun. Petrą Linkevičių, dabar išgarsinusį Kaltinėnus. Beje, jis kadaise buvo atlikęs šios bažnyčios remontą: ją visą nudažė, restauravo, sutvarkė šventorių, netgi šios parapijos kapines. Nuoširdžiai medingėniškius aptarnavo ir jau Amžinybėn iškeliavęs buvęs rietaviškis kun. Stanislovas Venckus, kun. Rimvydas Adomavičius, kun. Vytautas Šiaudvytis. Kunigai R.Adomavičius ir V.Šiaudvytis sekmadieniais atvažiuodavo iš Rietavo. Jie daug dirbo su parapijos vaikais, jaunimu, gyvino visą Medingėnų kultūrinį gyvenimą.


Devintinės ir Šv. Antano atlaidai

Tikinčiųjų procesija. Priekyje -
Žvingių klebonas
kun. Kazimieras Žąsytis

ŽVINGIAI. Nemaža šio miestelio Šv.Antano Paduviečio bažnyčia nuolatinio kunigo neturi, ją aptarnauja beveik prieš metus iš Kvėdarnos į Vainuto parapiją klebonauti atsikėlęs kvėdarniškių labai gerbtas kun. Kazimieras Žąsytis. Žvingiškiai labai džiaugiasi, kad klebonas šv.Mišias aukoja ne tik sekmadieniais, bet ir paprastomis dienomis, o ypač gegužės ir birželio mėnesiais, kada yra meldžiamasi į Švč. Mergelę Mariją ir į Švč.Jėzaus Širdį.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija