Atnaujintas 2004 birželio 25 d.
Nr.48
(1251)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Maloniai sutiko savo ganytoją

Vyskupas Rimantas Norvila
pašventino koplytstulpį,
pastatytą pirmajai
Gižų bažnyčiai atminti

Šokėjos moksleivės
plazdėjo kaip gulbės

GIŽAI.Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila birželio 11 dieną, penktadienį, lankė Gižų parapiją. Jį lydėjo Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis ir parapijos klebonas kun. Remigijus Veprauskas. Pirmiausia jie susitiko su seniūnu Romu Kučiausku ir seniūnijos darbuotojais, susipažino su parapijos pastoracinės tarybos narių veikla, lankėsi pagrindinėje mokykloje, kurioje kaip tik buvo švenčiama mokslo metų pabaiga. Maloniai buvo priimti gižiečių Striuoginių šeimoje, keletą svarbių klausimų aptarė su kaimo bendruomenės atstovais. Iškelta mintis dėl galimybės remontuoti senosios klebonijos pastatą ir jį pritaikyti parapijos, bendruomenės ir seniūnijos reikmėms.

Gižai - vietovė, įsikūrusi maždaug pusiaukelėje tarp apskrities centro Marijampolės ir Vilkaviškio, netoli judraus kelio. Gyvenvietė pastebimai greitai, puošiasi. Čia veikia neseniai profesoriaus K. Baršausko vardą atgavusi pagrindinė mokykla. Daugėja jaunų šeimų. Tačiau dar tik vienerius metus šioje parapijoje dirbantis klebonas R.Veprauskas per Šv. Antano atlaidus parapiją vizitavusiam vyskupui raporte tarsi pasiguodė, kad iš 1200 parapijos teritorijoje gyvenančių žmonių sekmadienais šv. Mišiose sulaukia dešimties procentų katalikų. Pamokslo metu vyskupas, pasidalydamas savo pastebėjimais iš penktadienio susitikimų ir bendravimų su kaimo žmonėmis, sakė, jog pastebėjo juose daug geranoriškumo sprendžiant jautrius socialinius klausimus. Todėl kvietė nenurimti, neužsnūsti ir dvasiniuose reikaluose. Kadangi parapijos tituliniai atlaidai sutapo su Devintinėmis, ganytojas plačiau kalbėjo apie Eucharistijos prasmę ir reikšmę žmogaus gyvenime, apie galimybę kiekvienam pasinaudoti Dievo teikiamomis malonėmis. Ganytojas ypatingai ragino švęsti sekmadienius ir savo dvasinį gyvenimą praturtinti malda, dalyvavimu šv. Mišiose. Ypatingą dėmesį atkreipė į tai, jog šv. Antanas, kurio atlaidų gižiečiai susirinko švęsti, yra ir visos vyskupijos globėjas. Jį savo globėju pasirinkę daugelis Italijos ir kitų šalių vyskupijų, parapijų, todėl ragino melsti šv. Antaną jiems reikalingų malonių. Kartu su vyskupu šv. Mišias aukojo Vilkaviškio dekanas prelatas V.Gustaitis ir vyskupijos kurijos notaras kun. Arūnas Poniškaitis.

Po šventoriuje vykusios Devintinių procesijos vyskupas pašventino koplytstulpį (meistras alvitietis R. Blažaitis). Jis iškilo Gižų seniūno R.Kučiausko iniciatyva aikštelėje prieš bažnyčią. Į klausimą kodėl, seniūnas atsakė paprastai: norėjo, kad Gižai turėtų kokį nors istorinį akcentą. Istoriniuose šaltiniuose perskaitė, jog XVIII amžiuje šioje vietovėje buvo nedaug bažnyčių, keliai buvo blogi, todėl Gižų seniūnijos žmonės turėdavo dažnai praleisti pamaldas, mirti be sakramentų. Tai matydamas ir katalikų vyresnybės prašomas seniūnas Chmara 1774 metais savo lėšomis Gižuose pastatė medinę bažnyčią. 1834 metais ji sudegė ir po kelių dešimtmečių buvo pastatyta dabartinė, mūrinė. Tai tos pirmosios bažnyčios atsiradimo sukakčiai ir tuometiniam seniūnui prisiminti tasai koplyststulpis iškilo.

Po to aikštelėje prieš bažnyčią gražų koncertą surengė Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos šokėjos (vadovė mokytoja B. Žadvytienė) ir daininkės (vadovė mokytoja R. Štrimaitienė, talkinanti ir kaip šios parapijos vargoninkė). Programa grožėjosi ir šventės svečiai prelatas V.Gustaitis, vyskupas R.Norvila, rajono savivaldybės meras A.Bagušinskas, Seimo narys, finansų ministras A.Butkevičius. Beje, ganytoją gižiečiai per Šv. Antano atlaidus nustebino jau pirmąją sutikimo minutę. Prie miestelio ribos mergaitės tautiniais drabužiais pasveikino su gėlėmis ir duona, čia pat laukė išpuoselėtais arkliais pakinkytas išpuoštas fajetonas. Važnyčiotoja ūkininkė R.Bražinskienė jautėsi laiminga, veždama tokį garbingą svečią ir seniūną į miestelio centrą, kur laukė valdžios ir bendruomenės atstovai. Tokios pagarbos nesitikėjusiam vyskupui ir tokia atrakcija besidžiaugiantiems parapijos žmonėms seniūnas paaiškino, jog sumanymas kilo pasiklausinėjus senolių apie vyskupų sutikimo tradicijas parapijose. Beje, Gižai praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje keletą metų buvo ne šiaip sau bažnytkaimis – čia, dvaro rūmuose keleriems metams buvo įkurdinta Vilkaviškio kunigų seminarija.

Birutė Nenėnienė

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija