Atnaujintas 2004 liepos 2 d.
Nr.50
(1253)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kūrybos laivu – per gyvenimą

Birutė NENĖNIENĖ

Ričardas Makūnas

Ričardą Makūną sveikina
Vilkaviškio Katedros
vargonininkas
Saulius Bieliūnas (dešinėje)

Vieną gegužės šiokiadienio pavakarę nuščiuvusi Marijampolės kolegijos aktų salė paskendo muzikos garsuose, o pertraukėles tarp numerių lydėjo audringi plojimai ir susižavėjimas. Bendradarbiai, bičiuliai jautėsi nepaprastai pakylėti, atėję į Kolegijos dėstytojo vilkaviškiečio Ričardo Makūno muzikinės kūrybos jubiliejinį, 60-ojo gimtadienio, koncertą “Mano laivas”. Jie kartu su autoriumi tarsi yrėsi per jo kūrybos ir gyvenimo bangas.

“Kodėl koncerto pradžiai pasirinkote kantatą “Mano širdis į Tave, Viešpatie, kyla”?” – nutilus jungtinio Marijampolės ir Vilkaviškio kultūros centrų mišrių kamerinių chorų balsams teiravosi autoriaus renginio vedėja dėstytoja Rovena Venslauskienė. Ir paskui, visą vakarą, tarp giesmių ir dainų, skambėjo jos proza ir eilės, švelniai apglėbiančios visą gyvenimą žmogaus, kurį pagerbti daugumą kvietė, kaip sakoma, dvasinės giminystės ryšys.

„Tai kūrinys-padėka už tai, kad gimiau tokią reikšmingą dieną, kovo 11- ąją, kad Viešpats muzikos garsais nuklojo mano gyvenimo kelią. Tai padėka už tėvus, kolegas, draugus, pažįstamus, už tai, kad parpuolusį pakeldavo… Pagaliau, už tai, kad esu čia “, – atsakė žodžiams santūrus R.Makūnas. Tačiau po kiekvieno numerio nusilenkimu ir žvilgsniu dėkojo puikiems savo kūrybos atlikėjams: Marijampolės ir Vilkaviškio kultūros centrų mišriems kameriniams chorams, diriguojamiems V. Junevičienės, L. ir A. Venclovų, Kolegijos jaunimo chorui, Kauno muzikinio teatro solistei G. Pečkytei-Vilkelienei, Vilkaviškio “Aušros” vidurinės mokyklos vienuoliktos klasės mokinei J. Zaveckaitei, Kolegijos dėstytojų duetams ir solistams. Kai kuriems atlikėjams akompanavo pats maestro.

Šventės programos lankstuke rašoma, jog Ričardo vaikystė ir jaunystė prabėgo Kybartuose, tarnautojų šeimoje. Jo muzikalumas pasireiškė labai anksti, pirmoji muzikos mokytoja buvo mama. Kadangi muzikos mokyklų nebuvo, o privačioms pamokoms tėvai neturėjo lėšų, Ričardas muzikos mokėsi pats, aktyviai dalyvavo Kybartų vidurinės mokyklos muzikiniame gyvenime. Savarankiškai pasirengęs, 1961 metais įstojo į J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos kompozicijos klasę. Po tarnybos kariuomenėje dirbo Kybartų prekybos įrengimų gamyklos estradinio ansamblio vadovu. 1972 metais Ričardas pradėjo pedagoginę veiklą Vilkaviškio vaikų muzikos mokykloje. Dėstė muzikos literatūrą, bendrojo ir specialiojo fortepijono dalykus, akompanavo chorams, ansambliams ir t.t. Sėkmingai baigė neakivaizdines studijas: J.Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos dirigavimo klasę, vėliau – Lietuvos konservatorijos (Muzikos akademijos ) dirigavimo klasę. 1989 metais pradėjo dirbti Marijampolės aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje (kolegijoje). Dėstė harmonijos, muzikos kūrinių analizės, solfedžio, mokyklinės dūdelės ir fortepijono disciplinas. Kultūros, švietimo ir mokslo ministerijos organizuotame konkurse “Mokymo priemonės” ( 1993 m.) autoriniai rinkiniai “Vaikučių saulytė” ir “Giedorėlis” (dainelės III-IV klasių mokiniams) buvo premijuoti. Pusantro tūkstančio egzempliorių tiražu išleistas “Dainorėlio albumas” (80 harmonizuotų lietuvių liaudies vaikų dainų ir žaidimų fortepijonui). Šiuo metu R.Makūnas dėsto sintezatoriaus ir liaudies instrumentų dalykus, aktyviai kuria muziką. Žymesnieji jo kūriniai: “Budavonės baladė”, kantata “Mano širdis į Tave, Viešpatie, kyla”, šv. Mišių ciklai vaikams ir mišriam chorui, romansai “Mano laivas”, “Ištiesk ranką”, “Ruduo”, Marijampolės kolegijos himnas.

Pirmoje jubiliejinio koncerto dalyje skambėjo sakralinė muzika, antrojoje – pasaulietinė. Per dvidešimt atliktų kūrinių – tai tik mažutėlė kūrybos dalelė, kurią R.Makūnas atrinko jubiliejaus šventei.

Kunigas J. Barkauskas, kurio eilėraščių prasmingais žodžiais nuskambėjo keletas dainų, šią dieną pavadino kompozitoriaus švente. O kompozitorių įvardijo kaip Dievo nuncijų, atsiųstą į žemę, kad šis visą kūrybą – nuo liaudies dainų – paverstų universalia kalba, kurią supranta visos tautos. Įvairiaoyse R.Makūno kūryba ir garsų grožiu susižavėję dėkojo Kolegijos vadovai, bendraminčiai ir draugai. Buvo perduota Vilkaviškio rajono savivaldybės mero, Kultūros centro ir daugybė kitų žmonių padėkos žodžių.

Kiekvieną sekmadienį R.Makūno muzika skamba Vilkaviškio Katedroje. Katedros vargonininkas S. Bieliūnas su didele baltų rožių puokšte perdavė ir prelato V. Gustaičio bei daugumos vilkaviškiečių padėką: “Ačiū, kad esi su mumis, ačiū, kad kuri, kad esi ištikimas bažnytinei muzikai. Linkime, kad tolesniame tavo gyvenime skambėtų nuostabusis tango”.

Jubiliejiniame vakare žavėjęsi bičiuliai, bendradarbiai apibėrė kūrėją šiltais žodžiais ir gėlėmis.

Marijampolė

Romo EIDUKEVIČIAUS nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija