Atnaujintas 2004 liepos 8 d.
Nr.51
(1254)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Atgimimo dainius

Paminėtos Juozo Ardzijausko 75-osios
gimimo metinės

Ir kur tik eini – vis kapai ir kapai,
Tie kryžiai palinkę granito –
Nusėti kalneliai, miškai ir laukai
Nuo pakraščio žemės lig kito.

                                     J.Ardzijauskas, „Kapai“, 1947

Birželio 13 dieną Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos bei poeto Juozo Ardzijausko sesers Magdutės iniciatyva buvo paminėtos šio Atgimimo dainiaus gimimo 75-osios metinės.

Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Vėliau apie 40 poeto bendražygių ir jo talento gerbėjų susirinko į Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos būstinę, kur gražiais žodžiais, poeto eilėmis ir patriotinėmis dainomis buvo pagerbtas poeto J.Ardzijausko atminimas. Poeto eilės – tokios dainingos, kad nemažai jų tapo populiariomis dainomis. Rezistencijos dainų ansamblis, vadovaujamas Aldonos Jakštaitės, padainavo keliolika puikių dainų, kurių muziką sukūrė ansamblio vadovė bei kiti kompozitoriai. Padeklamuoti keli poeto eilėraščiai susirinkusiesiems priminė prieš porą metų Amžinybėn iškeliavusį talentingą poetą, didį patriotą ir taurų žmogų – J.Ardzijauską.


Be Vaižganto Kaunas – ne Kaunas

Po maudynių Nemune –
Vaižgantas, solistas
ir režisierius P.Oleka,
vidaus reikalų ministras
K.Oleka ir kiti
(Birštonas 1922 m.)

Prieškarinis Kauno kultūrinis gyvenimas sukosi apie atskiras asmenybes, kurios vien savo buvimu ir darbais švieste švietė. Viena tokių buvo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Turiu pripažinti, kad Vaižgantas, kaip ir Žemaitė, buvo ir yra mano mylimiausi, turėję daug įtakos mano darbams, siekiams ir asmeniniam gyvenimui.

O štai, kai rinkau šiuos atsiminimus apie Vaižgantą, beveik kiekvienuose namuose, kuriuose gyveno senieji inteligentai, galėjai išgirsti ne tik jo vardą, bet ir darbus ar poelgius minint: vieni buvo tik matę, kiti šį tą girdėję, treti bendravę ar net draugavę. Ir pakalbinau tada du meno pasaulio atstovus: menotyrininką ir muziejininką Paulių Galaunę bei muziką Juozą Katelę.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija