Atnaujintas 2004 liepos 9 d.
Nr.52
(1255)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Tikslas – pasityčioti iš istorinės vietos?

Seime į ES stojimo proga buvo rengiamas posėdis istorinei dienai pažymėti. Tą pačią valandą Vienybės aikštėje Kauno valdžia rengė susirinkimą tam pačiam amžiaus įvykiui paminėti. Neatsitiktinai pasirinkau stebėti pirmąjį minėjimą. Kalbas oratoriai skaitė iš rašto. Nė vieno padoraus kalbėtojo. Visi - buvę kolaborantai, dabar okupavę Seimą. Per kūną perbėgo šaltas šiurpulys. Atmintyje prieš akis stojo bolševikinė 1940 metų naujoji Liaudies vyriausybė: prezidentas J.Paleckis, M.Gedvilas, prof.V.Krėvė-Mickevičius, A.Venclova, dr.L.Koganas ir kiti.

Nuo 1940 metų iki dabar Lietuvą valdo tų pačių kolaborantų palikuonys, nusikaltėlių organizacijos nariai. Negalime nusikratyti nei paleckių vardų, nei veidų. Jų tėvas ir senelis Justas Paleckis mus trėmė į Sibirą mirčiai, o sūnus Justas Paleckis šiandien rengiasi Lietuvai atstovauti Europos Parlamente.

Iš patirties žinau, kad Kauno savivaldybė visas valstybines šventes rengia labai atmestinai. Pasak patarlės: „Ne sau darai, bus gerai“. Kada pilvas pilnas, o širdis ir atmintis tuščia, neturi ko pasakyti. Atliekama tik pareiga, formalumai. Vienybės aikštėje pasitiko siaubingas riaumojančių juodų garsiakalbių dėžių triukšmas, persipinantis su spiegiančių vištgaidžių dainininkų riksmu. Susirinko minia žmonių, vieni stoviniuoja, kiti susėdę ant sumažintos Vienybės aikštės akmeninių tvorų. Jie net negali susikalbėti dėl „populiarios negrų muzikos“ garsumo. Aplink aikštę pilna kioskų su riestainiais. Per stojimo į NATO iškilmes balandžio 2 dieną buvo atgabenta pora katilų kareiviškos košės, prie kurios būriavosi ne tik tuščiapilviai. Šįkart net to nebuvo. Aikštėje – nė vienos tautinės vėliavos. Iš karto buvo matyti, kad aikštė perpus sumažėjusi. Kokiam besmegeniui valdininkui pasivaideno, kad miesto iškilmių aikštė per didelė? Pusė jos išparceliuota. Naujieji šeimininkai nieko nelaukdami įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Kaip ji „puikiai derinasi“ prie skvere esančių nusipelniusių valstybei vyrų biustų, Laisvės paminklo, amžinosios ugnies, Nežinomam kareiviui skirto aukuro, trijų akmeninių skulptūrų… Tačiau tiems patiems vadovams Laisvės alėjoje gadina vaizdą pardavinėjamos senos knygos, nors Europos miestuose tai yra gerbtina.

Iškilmėms reikalinga erdvė, laisvė, grožis, švarus oras, aplinka. Kas žino, gal sąmoningai tyčiojamasi iš brangių tautai istorinių vietų?

Buvo tokia šventė – Kauno gimimo diena. Siaubo „muzikos“ – per akis. Net linksmintojai verkšleno, kad juos apmėtė tuščiais degtinės buteliais.

Grokite lietuvišką muziką, šokite lietuviškus šokius, dainuokite lietuviškas dainas, tada neskraidys buteliai.

Gaila konstatuoti, kad tokių žymių švenčių metu mieste nematyti trispalvių vėliavų. Nejau, norint pamatyti tautinę vėliavą, reikės skristi į Briuselį?

Vytautas MARKUVĖNAS

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija