Atnaujintas 2004 liepos 21 d.
Nr.55
(1258)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ąžuolai tapo medžio dirbiniais

Bronius VERTELKA

Pasvalietis tautodailininkas
Kęstutis Krasauskas
patenkintas darbo ir gyvenimo
sąlygomis Rokiškyje

Drožti iš medžio į Rokiškį
buvo atvykę alytiškiai
Saulius Lampickas (priekyje)
ir jo mokinys Žilvinas Karkauskas

Pasižiūrėti, kaip statomos
skulptūros parke, atvyko
Rokiškio krašto muziejaus
direktorė Nijolė Šniokienė
ir rajono centro seniūnijos
vadovas Arvydas Dagys

Valstybės dienos išvakarėse parkas, esantis greta Rokiškio rajono savivaldybės, atrodė kitaip nei paprastai. Su kastuvais čia sukiojosi žmonės, kinkavo krano strėlė. Pasiteiravus, kiek galėtų sverti keliama ąžuolinė skulptūra, kažkuris iš greta manęs stovinčiųjų tai įvertino iš akies: „Apie 0,7 tonos“.

Skulptūras iš ąžuolo skaptavo geriausi šalies meistrai. Ketvirtąjį respublikinį medžio drožėjų plenerą organizavo Rokiškio krašto muziejus. Toks renginys vyksta pagerbiant tautodailininko Liongino Šepkos atminimą. Garsaus medžio drožėjo, kurio gimimo šimtmetis bus minimas 2007-aisiais, garbei ketvirtą vasarą į Rokiškį suvažiuoja žinomi medžio skulptoriai. Dėl jų nuoširdaus triūso rajono centro pakraštyje atsirado medžio skulptūrų parkas. Dabar jame – per 20 didingų medžio darbų.

Kadangi reikiamų ąžuolų nepavyko aptikti Rokiškio miškuose, jų dairytis turėjo pas kaimynus. Galiūnų medžių kamienus rokiškėnai miškininkai suderėjo su Utenos urėdija. Aštuoni ąžuolai buvo atvežti į Rokiškio krašto muziejaus kiemą. Čia buvo sutarta, jog iš jų trys padarytos skulptūros keliaus į Rokiškio miškininkų kiemą.

Medžio drožėjų pleneras, kurio pagrindinis rėmėjas buvo Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas, tęsėsi ne vieną dieną. Renginio dalyviai buvo apgyvendinti muziejui priklausančiame pastate. Jie prausėsi egzotiškomis sąlygomis – lauke prie šulinio. Tinkamai buvo pasirūpinta ir svečių maitinimu. Kalbinti medžio meistrai nesiskundė. Jų pareikšti pageidavimai būdavo besąlygiškai išklausomi ir vykdomi. Kaltais ir kirviais besidarbuojančiais vyrais rūpinosi muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė, muziejaus Dailės skyriaus vedėja Marijona Miliauskienė ir šios kultūrą skleidžiančios įstaigos ūkvedys Valentinas Skeirys.

Ketvirtą vasarą čia darbavosi Saulius Lampickas. „Toks pleneras ypatingas tuo, kad jo metu stengiamasi įamžinti L. Šepkos atminimą. Čia sutinki savo kolegas, su jais bendrauji, dalijasi patirtimi. Be to, apsilankęs Rokiškyje savo kūrybą gali pamatyti vienoje vietoje- medžio skulptūrų parke“,- kalbėjo tautodailininkas. Dvylika metų Alytaus dailiųjų amatų mokykloje medžio drožimo paslaptis jauniesiems perduodantis S. Lampickas į plenerą atsivežė ir savo auklėtinį, iš Punios apylinkių kilusį Žilviną Karkauską. Renginio organizatoriai neprieštaravo, kad Rokiškyje dirbtų perspektyvus medžio drožėjas. Aštuoniolikmetis Žilvinas drožė linksmą žmogutį su ant jo tupinčiu paukščiu. S. Lampickas savo kūrinyje bandė įprasminti miško dvasias.

O Kęstutis Krasauskas, tautodailininkas iš Pasvalio rajono, prieš tai dar sugebėjo pabūti ir pirmojo Kupiškio medžio drožėjų plenero dalyviu. Ten jis savo nedidelį darbą pavadino „Račiupio bučiniu“. Rokiškyje pagrindinė jo darbo temos mintis buvo saulės pašlovinimas, meilė paukščiams ir vandeniui. Meniškos sielos žmogus, gyvenantis Sereikonių kaime, pasakojo, jog sąlygos kurti buvo geros ir Kupiškyje, ir Rokiškyje.

Mintis turėti skulptūrų parką Rokiškyje pirmiesiems kilo muziejininkams. Kažkada čia plytėjo laukas, kurį kertant iš gyvenamojo mikrorajono buvo galima patekti į miesto centrą. Dabar tai jaukus kampelis, į kurį traukia ir suaugusius, ir mažuosius rokiškėnus. Parke, kurį ateityje numatyta pavadinti L. Šepkos vardu, gražiai įsikomponavo neseniai pastatytos penkios naujos medžio skulptūros. Rokiškėnų ir svečių pamėgtoje vietoje jau stiebiasi įvairūs medeliai. Čia į saulę stiabėsi latvių dovanotas dekoratyvinis šermukšnis, vokiečių pasodintas ąžuoliukas. Tvarką parke prižiūri Rokiškio miesto seniūnija. Jos vadovas Arvydas Dagys „ XXI amžiui“ džiaugėsi, jog nebuvo pastebėta, kad medžio skulptūros būtų niokojamos.

Rokiškis

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija