Atnaujintas 2004 rugsėjo 17 d.
Nr.70
(1273)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Nesitaikstęs su blogiu

Kazimieras Vytautas
Kryževičius

Netekome Kazimiero Vytauto Kryževičiaus, lietuvio patrioto, uolaus kataliko, su blogiu nesitaiksčiusio doro žmogaus. Mirė pakirstas ilgos sunkios ligos, eidamas 74-uosius metus.

Gimęs 1930 m. lapkričio 21 d. Kretingos apskrities Endriejavo miestelyje, darbininkų šeimoje, K.V.Kryževičius baigė Rietavo vidurinę mokyklą, o 1949 metais pradėjo studijuoti Lietuvos veterinarijos akademijoje. Būdamas neabejingas stalininių okupantų nusikaltimams prieš lietuvių tautą, jau studijuodamas įsitraukė į pogrindžio veiklą – dalyvavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdyje, prisidėjo prie „Jaunosios Lietuvos” jaunimo ir studentų organizacijos kūrimo. Okupacinė valdžia susidorojo su jaunuoju studentu – suimtas akademijos auditorijoje, buvo teisiamas ir jam paskirta dešimties metų bausmė kalėti. Kalėjo Rusijos šiaurėje Intos lageryje (Komija), priverstinai dirbdamas anglių kasyklose. Po šešerių metų amnestuotas grįžo į Lietuvą. 1962 metais bandė toliau studijuoti pasirinktą specialybę, tačiau po trejų metų, 1964–aisiais, baigęs tik keturis kursus, iš Lietuvos veterinarijos akademijos vėl buvo pašalintas. Praradęs galimybę mokytis, dirbo įvairiose gamyklose, ketvirtį amžiaus - Kauno dirbtinio pluošto gamykloje, pradėjęs dirbti darbininku, vėliau dirbo buhalterinį darbą. Aštuntojo dešimtmečio viduryje pradėjus kilti tautiniam ir katalikiškam pasipriešinimui, aktyviai dalyvavo pogrindžio spaudoje („Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika”, „Aušra” ir kt.) ir rašydamas į ją, ir platindamas ją bei jos idėjas. Atgimimo ir Sąjūdžio metais už dalyvavimą tautinėje ir krikščioniškoje veikloje bei Sąjūdyje visagalio KGB nurodymu iš gamyklos vėlgi buvo pašalintas. 1989 m. vasario 16 d. kartu su bendraminčiais atkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Buvo partijos tarybos narys ir vicepirmininkas, taip pat - Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos tarybos narys.

Išrinktas į 1992-1996 metų Lietuvos Respublikos Seimą, K.V.Kryževičius priklausė Krikščionių demokratų frakcijai, kartu dirbo Žmogaus ir piliečio teisių komitete. Pasibaigus šiai kadencijai, pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą vėl pateko į Seimą. Beveik ketverius metus vadovavo Etikos ir procedūrų komisijai, priklausė Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui, vėliau - Žmogaus teisių komitetui. Be to, buvo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos bei parlamentinių ryšių su Italija, Kanada, Vokietijos Federacine Respublika grupių narys.

K.V.Kryževičius labai išgyveno dėl Krikščionių demokratų partijoje kilusios krizės, ypač dėl vadinamojo susijungimo, sukėlusio tolesnius nesutarimus tarp bendraminčių, netgi jam artimiausiųjų. Nors pastaruoju metu K.V. Kryževičius buvo išstojęs iš visų krikščionių demokratų grupuočių, jo netektis yra didelis nuostolis Lietuvos krikščionims demokratams. Jo svarus žodis buvo vertinamas, nors ne visada į jį būdavo įsiklausoma.

Su žmona Elena (beje, irgi politine kaline nuo 1949 metų, su kuria susipažino dirbdamas miško darbus Komijoje) užaugino sūnų Giedrių ir dukrą Ramintą.

Kazimieras Vytautas Kryževičius palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo jo bendražygiai – krikščionys demokratai, politiniai kaliniai, Seimo nariai, gausybė bičiulių, pažinojusių velionį dar iš tautinės ir katalikiškos veiklos metų. Laidotuvių šv. Mišias koncelebravo šeši kunigai: kun. Kazimieras Gražulis (pasakė pamokslą), mons. Alfonsas Svarinskas, kan. Pranas Liutvinas, kun. Virginijus Veprauskas, kun. Jonas Katulis, SJ, kun. Alfonsas Bulota. Prie kapo duobės apie mirusį bendražygį kalbėjo ir jo darbus tėvynei priminė buvęs Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos pirmininkas ir Seimo narys Povilas Katilius, Telšių skyriaus pirmininkas Faustas Meiženis (jis taip pat perskaitė bei mirusiojo našlei Elenai įteikė Telšių vyskupo emerito Antano Vaičiaus užuojautą), buvusi politinė kalinė Marcelė Dilienė, mons. A.Svarinskas, Emilija Stanikaitė.

Edvardas ŠIUGŽDA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija