Atnaujintas 2004 rugsėjo 22 d.
Nr.71
(1274)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Pagerbti Dzūkijos didvyriai

Merkinės kryžių kalnelyje paminėtos Dzūkijos partizanų karo pradžios prieš sovietinius okupantus 60-osios metinės. Šiemet Dainavos krašto partizanų pagerbimo šventė prasidėjo šv. Mišiomis Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurias už visus žuvusiuosius Merkinės kryžių kalnelyje ir už gyvus likusius laisvės kovų dalyvius aukojo Merkinės dekanas, teologijos mokslų daktaras kun. Robertas Rumšas.

Po šv. Mišių eisena su šaulių rikiuote priešakyje pasuko į kryžių kalnelį. Čia sunkiais pokario metais atgulė per 700 nekaltų žmonių, kurie buvo nukankinti, nužudyti, nuteisti be teismo...

Dabar toje vietoje pašventinta per du šimtus kryžių.

Prie 1994 metais statytos koplytėlės susirinko jau garbaus amžiaus sulaukę partizanai ir ryšininkai iš Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonų ir Druskininkų miesto. Pagerbti mirusių ir gyvų laisvės kovų dalyvių kasmet susirenka likę gyvi kovotojai už Lietuvos laisvę. Tai jie – vanagai, kazimieraičiai, merkiai – mums liudija 60-ies metų istorinę tiesą, kurią norėta pamiršti...

Mitinge dalyvavęs Seimo narys Algis Kašėta priminė, kad kova prieš blogį niekuomet nesibaigia, o žuvusių partizanų dvasios palikimas šiandien saugomas mūsų atmintyje ir širdyse.

Dainavos apygardos partizanų vadas Kazimieras Savičius kalbėjo, kad Lietuvos nepriklausomybę iškovojo nelygiose laisvės su okupantais kovose žuvę partizanai, o čia susirinkę gyvieji laisvės kovų dalyviai – pirmieji ir patys tikriausi atkurtos nepriklausomybės signatarai.

Rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša perskaitė prezidento Valdo Adamkaus sveikinimą Dzūkijos partizanams ir minėjimo dalyviams, kuriame linkėta sėkmės kuriant Lietuvą.

Kasmet partizanų susibūrimuose Merkinėje dalyvaujanti Dainavos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, prisimindama tėvo žodžius, patvirtino: ,,Už laisvę žuvusiems mirties nėra“.

Partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas savo dienoraštyje įrašė: „Ir kas gi mus nugalės, jeigu mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjom mirtį...“.

Visi, metų naštos dar neišvarginti, partizanai ir ryšininkai brangina kiekvieną susitikimą su kovų dalyviais. Orūs ir susikaupę jie tylos minute pagerbia žuvusiuosius ant laisvės aukuro.

Rūta AVERKIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija