Atnaujintas 2004 rugsėjo 24 d.
Nr.72
(1275)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuvių ir vokiečių samariečių draugystė

Benjaminas ŽULYS

Svečiai iš Vokietijos ir Kauno
samariečiai prie Vytauto Didžiojo
paminklo: dešinėje – Lietuvos
samariečių bendrijos
viceprezidentas Algirdas
Jokūbaitis, trečias iš dešinės –
Kauno skyriaus pirmininkas
Mindaugas Vėlyvis
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Vokiečiai samariečiai ir šeimininkai
kauniečiai samariečių skyriuje
po parodomojo dirbtinio
kvėpavimo su manekenu

Padėti skurstantiesiems

Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriuje Senamiestyje ant sienos kabo išraiškinga reprodukcija, kurioje parašyta, kad šiuo metu Lietuvoje kas penktas žmogus skursta, tūkstančiai eina miegoti alkani... Tą paveikslą regi kiekvienas, atėjęs į tą patalpą nemokamai gauti šviežios duonos, kai kada – ir bandelių, pyragėlių. Tokių žmonių, pagal iš anksto argumentuotai sudarytą sąrašą, per savaitę apsilanko apie 400. Tarsi ne kažin kas, bet ne vienam nepriteklius patiriančiam žmogui tai nemenkas priedas prie skurdaus šeimos mitybos raciono. Nes prie duonos produktus dalijančios samariečių bendrijos durų tomis dienomis išsirikiuoja nemaža eilutė. Atsidėkodami už nesavanaudišką paramą miesto kepykloms, – bendrovei „Mentora“ bei kitoms, – samariečiai savanoriai eina jose nemokamai padirbėti. Ir tai dar ne viskas. Geradariai samariečiai neturtėlius paremia drabužiais, kuriuos suneša miesto žmonės, gaunama ir kitais geranoriškais būdais.

Ypač ryškus kauniečių samariečių veiklos akcentas – bendravimas su Vokietijos Kelno, Vysbadeno, Hamburgo, Anklamo, kitų vietovių samariečių bendrijos aktyvistais, visa bendruomene. Neseniai jų grupė lankėsi, vieni - kelias dienas, kiti – kiek ilgiau, pas savo bičiulius kauniečius, su kuriais draugystė gyvuoja ne vienerius metus. O tikslai tie patys – padėti nepriteklius patiriantiems žmonėms, nesiekiantiems už tai jokio materialaus atlyginimo. Susirinkę Kauno samariečių bendrijos skyriuje, visi apžvelgė savo veiklą, numatė tolesnio bendradarbiavimo kryptis. Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Vėlyvis, Lietuvos samariečių viceprezidentas ir valdybos pirmininkas Algirdas Jokūbaitis, kiti mūsų atstovai bičiuliams vokiečiams, kitiems čia susirinkusiems papasakojo apie abipusės bičiulystės ryšius tarp abiejų tautų, miestų bendrijų. Samariečiai vokiečiai irgi sakė, kad toks bendradarbiavimas yra gerumo, nesavanaudiškumo išraiška. Priminta, kad dabar Lietuvoje yra 22 samariečių bendrijos skyriai, vienijantys apie 3000 narių, Kauno skyriuje jų yra apie 200. O visoje Vokietijoje samariečių yra apie milijoną, jų grupės gyvuoja dažname mieste ir kaime. Jie visur aktyvūs, veikia ne vien savo šalyje, bet, kaip byloja bendravimas su lietuviais, padeda ir mūsų krašto žmonėms. Vieni kitus abiejų šalių samariečiai vadina partneriais, nes drauge dirba tą patį, labdaros, darbą. Dar prieš aštuonerius metus mūsiškiai samariečiai ir kai kurie Lietuvos Seimo nariai lankėsi pas vokiečius, artimiau susipažino su jų veiklos metodika, numatė, kaip toliau bendrausią.

Padeda pinigais, technika

Tai nebuvo vien ketinimai, pažadai, geri norai. Tie ketinimai pildėsi ir tebesipildo su kaupu. Bičiuliai vokiečiai padovanojo kauniečiams mikroautobusą, kuriuo iki šiol iš kepyklų į bendrijos skyrių atvežta šimtai tonų duonos gaminių. Vėliau gautas dar vienas mikroautobusas – juo imta vežioti ir neįgaliuosius miesto žmones, naudojamas ir kitoms samariečių reikmėms. Be to, prieš kurį laiką apsilankę Kaune ir pamatę, kokiose skurdžiose patalpose gyvuoja bendrijos mūsiškis skyrius, veiklos partneriai vokiečiai savo grupėse surengė rinkliavą ir per trumpą laiką surinko 50 tūkst. markių – šie pinigai buvo panaudoti patalpoms remontuoti.

Dabar jos atrodo nepalyginti gražiau, išraiškingiau negu anksčiau. Be to, aštuoni mūsų nepasiturinčių šeimų vaikai vasarą viešėjo Vokietijos poilsio stovykloje. O samarietė Rūta Sliesoraitytė išvyko į Hamburgą atlikti praktikos, pasitobulinti medicinos slaugos srityje.

Medicininės pagalbos, slaugos tema buvo plačiau nagrinėta Kauno miesto savivaldybėje. Pokalbiuose dalyvavo mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas, kai kurių savivaldybės padalinių specialistai, taip pat – Lietuvos samariečių bendrijos prezidentė Laima Juselienė, Kauno skyriaus vadovas M.Vėlyvis, valdybos nariai A. Jokūbaitis, Zigmantas Čekavičius, kiti mūsų atstovai. Savo mintimis dalijosi, plačiau kauniečių veikla domėjosi bičiuliai partneriai Verneris, Fišer, Reinholdas. Beje, kai kurie vokiečiai samariečiai padeda ne vien Kauno, bet ir kitų mūsų šalies vietovių žmonėms – Jurbarke, kur jie šios viešnagės metu taip pat buvo apsilankę, Ukmergėje, Pakruojyje, Varėnoje. Pokalbiuose vis buvo primenama, kad gerumo, meilės niekada nėra per daug. Tuo pačiu teko pripažinti, kad pas mus ligonių slauga jų namuose dar nėra labiau prigijusi. Tiesa, nemažai miesto organizacijų aktyviai veikia socialinės paramos srityje, šią veiklą dera dar labiau išplėtoti. Miesto samariečiai ketina labiau bendradarbiauti su „Caritas“, Kolpingo bendrijomis.

Skubią medicininę pagalbą suteikti dabar privalo mokėti ne vien medikai, bet ir tam parengti policininkai, ugniagesiai, pedagogai, kai kurių kitų sričių specialistai. Kauniečiai papasakojo, kad jų būstinėje yra įrengtas medicininės pagalbos centras, ne vienas samarietis turi tam tikslui išduotus ir patvirtintus sertifikatus.

Artimiausi Kauno bendrijos planai – savo būstinėje įkurti Vaikų dienos užimtumo centrą. Į jį bus priimami vaikai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturintys sąlygų namuose ruošti pamokas, geriau pavalgyti, leisti laisvalaikį ir kt. Be to, vaikai centre bus nemokamai maitinami. Bet tada iš dabartinių patalpų teks iškelti duonos gaminių dalijimo skyrių, jam prireiks kitų patalpų. Miesto mero pavaduotojas K. Kuzminskas sakė, kad šis klausimas bus išspręstas. Juolab kad Partizanų gatvėje atidarius naują nepasiturinčiųjų valgyklą, buvo pažadėta čia perkelti ir minėtąjį duonos gaminių dalijimo padalinį. Bus ieškoma ir kitų būdų vaikų užimtumui gerinti.

Grįžę iš savivaldybės į samariečių skyrių, visi žiūrėjo filmą, skaidres apie šios organizacijos veiklą, tęsė pokalbius apie tarpusavio bendravimą. Samarietės Neringa ir Nijolė „gaivino“ žmogaus manekeną, darydamos jam dirbtinį kvėpavimą, rodė, kaip tai reikia atlikti.

Visi aplankė Romo Kalantos paminklą, išgirdo pasakojimą apie šio lietuvių tautos sūnaus patriotinį poelgį.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija