Atnaujintas 2004 rugsėjo 24 d.
Nr.72
(1275)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

„Būkime karšti arba šalti,
tik nebūkime drungni“

Vitalija URBONAVIČIENĖ

Manikūnų krašto bendruomenės
tarybos pirmininkas Gintautas
Aglinskas (kairėje) ir Namišių
seniūnas Kęstutis Valantonis

Manikūnai – tai ne vien derlingos žemės kraštas, bet ir garsaus fleitininko Augusto Armono bei violončelininko, dirigento, vargonininko Petro Armono, mokslininko Algimanto Benjamino Povilonio, aktoriaus Petro Venslovo gimtinė. Liepą čia buvo susirinkę šiame Lietuvos lopinėlyje gimę ir augę, bet dabar po visą šalį išsibarstę žmonės.

Pavadinimo kilmė nežinoma

Šis kaimas yra Pasvalio rajono pakraštyje, netoli Latvijos. Minimas XVIII a. pradžioje. Nežinoma kaimo pavadinimo kilmė. Peržiūrėjus įvairius informacinius kraštotyrinius šaltinius, darosi aišku, kad jis kilęs ne nuo gyvenusio ūkininko pavardės. Seni žmonės pasakoja, kad prie malūno vyko mūšis su svetimkalbiais. Atvykę pasiimti kūnų žuvusiųjų atėjūnų, jų artimieji netaisyklingai kalbėjo: „Mani kūnai, mani kūnai“. Tai nepatvirtinta rašytiniuose šaltiniuose, tačiau Manikūnų kaimo istorija renkama toliau, kuriamas muziejus, todėl tikimasi rasti ir kaimo pavadinimo kilmę.

Buvo apylinkės ir kolūkio centras

Dar 1917 metais Manikūnuose buvo pradinė mokykla, vėliau – aštuonmetė (iki 1966 m.), pieninė, ryšių skyrius, parduotuvė, malūnas, biblioteka ir kiti sodžiaus buičiai reikalingi pastatai. Daugelį metų kaimas buvo ir apylinkės bei kolūkio centras. Dabar Manikūnuose veikia tiktai parduotuvė. Stovi tuščia mokykla. Ant jos kamino apsigyveno gandrų šeimyna, kuri tarsi kviečia sugrįžti vaikus. Kaime mažėja gyventojų. Jeigu 1923 metais jų buvo 473, tai dabar – tik 189. Kaimo pradžioje atsiradusi gili smegduobė tarsi liudija, kad čia gyvenimas nėra saldus.

Džiuginantys atgimimo ženklai

Prieš metus čia susikūrė bendruomenė. Ji sugebėjo atgaivinti kultūrinį gyvenimą: organizuoja ekskursijas, nepamiršta švenčių, užmezgė draugystės ryšius su norvegais. Iš Manikūnų kilęs ir dabar Namišių seniūnijos seniūnu dirbantis Kęstutis Valantonis išsirūpino, kad duobėtą žvyrkelį nuo Pasvalio pakeistų asfaltas, o laukiantieji autobuso galėtų užeiti į jaukią stotelę. Susirgus sodiečiams, jiems nebereikia siekti rajono centro. Namišiuose, už kelių kilometrų nuo Manikūnų, pradėjo veikti bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Jis įsikūrė suremontuotose buvusio medicinos punkto patalpose. Be felčerės, čia jau dirba iš Kupiškio į Pasvalį atvykusi gydytoja Asta Umantienė.

Rinkosi kraštiečiai

Vasarą Manikūnai surengė šventę. Vyko pirmasis kraštiečių susitikimas „Gimtinės ilgesys“, skirtas mokyklos 85-osioms metinėms pažymėti. Jį rengė Gintauto Aglinsko vadovaujama Manikūnų krašto bendruomenės taryba. Susirinko per 200 kraštiečių. Ant rankų laikomas kūdikis ir 80 metų slenkstį perkopęs senukas čia jautėsi kaip lygiateisiai šventės dalyviai.

Bendruomenės tarybos narių – Irenos Ilgutienės, Aušros Steponavičienės, Vyginto Ilgučio ir kitų – dėka mokykloje atsirado židinys, kaimo gale atnaujintas kryžius, kraštiečių šventei išleisti lankstinukai, emblemos, surinkti muziejaus pirmieji eksponatai.

Netrūko smagių akimirkų

Buvo graži ir saulėta diena. Mokyklos aikštėje po atviru dangumi šv. Mišias aukojo Saločių klebonas kun. Edmundas Novikas. „Būkite karšti arba šalti, bet nebūkite drungni“, – šventės dalyviams linkėjo ganytojas.

Į kraštiečių susitikimą buvo atvykę svečiai – Pasvalio rajono vicemeras Povilas Balčiūnas, Kauno technologijos universiteto docentas A.B.Povilonis, aktorius P.Venslovas su šeima. Susirinkusiųjų širdis linksmino Manikūnų kaimo moterų dainos, mergaičių šokis, kurį parengė moksleivės G.Ratkutė ir L.Ilgutytė, Namišių pradinės mokyklos mokytojos V.Vegienės ir kultūros namų direktorės G.Skujienės parengta meninė programa. Buvo pagerbti Manikūnuose gyvenantys ilgaamžiai. Šventės svečiai aukojo lėšų mokyklos remontui. Padainavus Manikūnų krašto dainą, dabar kitur gyvenantys vaikščiojo po gyvenvietę, užsuko į kapines. Ne vienas jų į savo tėviškę žvelgė iš tolo ir su gilia širdgėla dūmojo: kaip gera būtų sugrįžti ten, kur jau gyvena kiti.

Svajonės, kurioms verta išsipildyti

Jaunieji manikūniečiai pageidavo, kad būtų atkurta biblioteka, kuri turėtų kompiuterį, jog būtų atgaivinta meno saviveikla, o siekti žinių nereikėtų vykti į mokyklą už kelių kilometrų. Prie balta staltiese užtiesto, gardumynais apkrauto stalo kraštiečiai, buvę klasės draugai, susibūrę apie P.Venslovą, kūrė ateities svajonę – jo tėviškėje, gražioje sodyboje, organizuoti meno bienales. Poetų profesionalų eiles savo namuose skaitytų pats aktorius, o netoliese esančioje Armonų sodyboje pasigirstų fleitos garsai.

Manikūnai, Pasvalio rajonas

Ievos ILGUTIENĖS nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija