Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Taikos imperatoriaus beatifikacija

Mindaugas BUIKA

Karlas fon Habsburgas

Sunkus „didžiojo karo“ paveldas

„Reikšmingiausias religinis mano tėvo poelgis buvo tas, kad jis Pirmojo pasaulinio karo metu buvo beveik vienintelis valstybės vadovas, kuris realiai kovojo už taiką iš savo krikščioniško sąmoningumo, ir nors iš tolo, bet labai artimai darbavosi su popiežiumi Benediktu XV, kad pasiektų taiką krikščioniškosios dvasios kontekste“, – taip apie ateinantį sekmadienį, spalio 3 dieną, Vatikane beatifikuojamą paskutinį Austrijos-Vengrijos imperatorių Karlą I (1897-1922) neseniai kalbėjo jo vyriausias sūnus erchercogas Otas fon Habsburgas. Šis 91 metų austrų aristokratas, buvęs Europos Parlamento narys, dabar užimantis Tarptautinės visos Europos sąjungos pirmininko postą, bus tarp gausių daugiau kaip 600 metų vieną didžiausių kontinento monarchijų valdžiusios giminės palikuonių, kurie dalyvaus popiežiaus Jono Pauliaus II vadovaujamuose „taikos imperatoriaus („Friedenskaiser“), kaip vadintas Karlas I, paskelbimo Bažnyčios palaimintuoju liturginėse iškilmėse.

Pagerbė monsinjorą

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Monsinjorui Vytautui Kazlauskui užrišama jubiliejinė tautinė juosta

Žmonės dar gerai mena trisdešimt aštuonerius metus Vatikano radijo lietuviškų laidos redaktoriumi dirbusį kunigą Vytautą Kazlauską. Šiemet garbusis monsinjoras, profesorius, teologijos daktaras švenčia 85-ąsias gimimo ir 60-ąsias kunigystės sukaktis.

Mūsų kelias – Lietuva

Rytas Kupčinskas Gedimino SVITOJAUS (ELTA) nuotrauka

Rytas KUPČINSKAS pagal išsilavinimą yra automatikos, telemechanikos inžinierius, daug metų dirbęs pagal specialybę. Šiuo metu – Vilniaus miesto Žirmūnų seniūnijos seniūnas. Jis – Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas, Kauno miesto tarybos narys, administracinės komisijos pirmininkas, Socialinių reikalų komiteto narys. 1996–2000 metais buvo Lietuvos Seimo narys. Gyvena Kaune. Artėjančiuose rinkimuose į Lietuvos Seimą balotiruojasi Kauno miesto Aleksoto–Vilijampolės rinkiminėje apygardoje.

Bažnyčiai dovanoti varpai skelbė tikinčiųjų vilčių išsipildymą

Susirinkusiems uteniškiams kalbėjo kanauninkas Gerhard Langė

Utena. Rugsėjo 19 dieną, sekmadienį, iškilmingai buvo pašventinti naujosios Dievo Apvaizdos bažnyčios varpai, kuriuos šios parapijos tikintiesiems padovanojo kanauninkas Gerhard Langė iš Vokietijos.

Džiaugsmingai sutiko garbingus svečius

Šiomis dienomis sparčiai vyksta naujosios Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios statyba, kuri laikinai buvo nutraukta dėl Panevėžio apygardos administraciniam teismui žemės savininkų pateikto skundo dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame vykdoma statyba. Panevėžyje byla buvo laimėta, tačiau Vilniaus vyriausiasis administracinis teismas nutartį panaikino, o savininkų skundą atmetė. Vilniaus vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas.

Jaukioje bažnyčioje –
įspūdingi atlaidai

Kun. Darius Trijonis dalija Šv.Komuniją

ŠILUTĖ. Mieste gyvena įvairių tikėjimų žmonių, todėl ir visokių šventovių čia esama. Tik vienintelė raudonų plytų mūrinė katalikų Šv.Kryžiaus bažnytėlė stovi netoli Šilutės autobusų stoties. Maždaug prieš metus čia pradėjo klebonauti vicedekanas kan. Juozas Vaičius, kuris puikiai sutvarkė šios bažnyčios šventoriaus aplinką, o ir pačioje bažnyčioje jauku, miela ir gražu. Todėl parapijos tikintieji patenkinti kan. J.Vaičiumi, jo talkininku, taip pat prieš metus pradėjusiu kunigauti Virginijumi Palioniu, kuris yra puikus šios parapijos jaunųjų ateitininkų dvasios tėvas. Be to, dar kiekvieną sekmadienį aptarnauja ir Rusnės parapijos tikinčiuosius. Rusniškiai labai džiaugiasi nuoširdžiu ir energingu kunigu Virginijumi, kuris itin patraukė prie tikėjimo, sekmadieninių šv.Mišių Rusnės vaikus ir jaunimą.

Politinių verteivų kliūtis – Bažnyčia

Algimantas ZOLUBAS

Paskelbus Lietuvos vyskupų laišką dėl rinkėjų elgesio rinkimų į Seimą akivaizdoje, pasirodė tiek kai kurių politikų, tiek dalies visuomenės neigiamų atsiliepimų. Priekaištaujama, kad Bažnyčia kišasi į politiką, laiškas vertinamas kaip politinio proceso kliuvinys. Tokie atsiliepimai tikrai nepamatuoti, o jų atsiradimo priežastys yra kelios.

Už orią ir savarankišką tautos ateitį esame atsakingi ir mes, krikščionys

Kun. Robertas Grigas

Simboliška, kad Šiluvos atlaidų diena, paskirta maldai už politikus, valdininkus ir žurnalistus, šiemet sutampa su liturgine Šv. Kryžiaus Išaukštinimo švente. Žmonijos ir ypač Lietuvos patirtis neleidžia abejoti, kad valdžios ir viešumos veikėjai gali tapti visuomenei skaudžiu kryžiumi. Tačiau nors šiais nusivylimo apskritai bet kokia valdžia ir politika laikais jums ir sunku būtų patikėti, jie gali būti ir visuomenės palaima. Katalikybės garbei reikia pasakyti, kad Antrojo pasaulinio karo nusiaubtą Europą iš suirutės išvedė ir šiuolaikinės jos demokratijos bei gerovės pagrindus padėjo kaip tik sąžiningi, bendrojo gėrio rūpesčiui atsidėję katalikai politikai: vokiečių – Konradas Adenaueris, prancūzų – Robertas Šumanas, italų –Alcide de Gasperi.

Anomalijos

Petras KATINAS

Šiemetėje sekimo ir mulkinimo rinkimų kampanijoje išryškėjo vienas įdomus dalykas: valdančiosios koalicijos vadų ir paprastų partijos narių ypač nervinga reakcija į Tėvynės sąjungos kandidatų atvirą paklausimą, kokia bus socialdemokratų ir po jų sparnu priglaustų socialliberalų nuostata dėl koalicijos su rusų bojarino vadovaujamais darbiečiais sudarymo po Seimo rinkimų. Nors jau pakankamai aišku, kad, ištraukę iš nežinios šį apsukrų suvirintoją iš Archangelsko ir padarę jį politiku bei milijonieriumi, socialdemokratai ir jų prielipai šoks pagal V.Uspaskich dūdelę. Tuo galima neabejoti.

Artėjantiems rinkimams –
finišo tiesioji

Rinkimų kampanijos įkarštyje jau patirtos pirmosios politinės aukos: nuverstas Specialiųjų tyrimų tarnybų vadovas (po ilgo savęs ir visuomenės įtikinėjimo, kad pasiryžęs tęsti pradėtus korupcijos tyrimus, „persigalvojo” ir „atsistatydino”), o „teroristinė” čečėnų interneto svetainė, pateikdavusi tikrąją padėtį apie įvykius rusų kariuomenės kankinamoje Čečėnijoje, Lietuvos Valstybės saugumo departamento nutarimu (apeinant teismo sprendimą), o tiksliau, Rusijos federalinio saugumo tarnybos įgeidžiu, buvo užblokuota. Panagrinėjus šiuos du faktus, kai kas gali ir suabejoti teiginiu, kad Lietuva yra teisinė valstybė. Juk išties ar gali kita valstybė nurodinėti, kaip turėtų elgtis nepriklausoma valstybė? Bet vis dėlto taip įvyksta.