Atnaujintas 2004 spalio 8 d.
Nr.75
(1278)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Paskutinis skambutis

Petras KATINAS

Praėjusį sekmadienį komercinės TV3 televizijos ekrane pasirodė seniai matytas ir girdėtas talentingas žurnalistas Algimantas Matulevičius, pateikęs įdomią laidelę – reportažą iš Prienų rajono, kuriame pokalbiai su įvairiais žmonėmis, tvirtai apsisprendusiais balsuoti už V.Uspaskich partiją. Tai buvo išties gana šiurpinantis vaizdas. Galima priminti, jog kaip tik šio rusų oligarcho pastangų (ir pinigų) dėka A.Matulevičius buvo išvarytas iš Baltijos TV ir nė viena televizija nesiryžo priimti jo į darbą. Mat žurnalistas parodė keletą laidų apie Kėdainių kunigaikščio aferas, konkrečiai, apie garsiąją oligarcho „Jangilą“, nesumokėtus milijoninius mokesčius bei kitus „gerus“ oligarcho darbelius. Žmonės, kalbėję į žurnalisto mikrofoną, nesidrovėdami keikė nepriklausomybę, niekino ir drabstė purvais savo tėvynę. Buvo ne liūdna, o baisu matant pykčio perkreiptus mūsų žemėje išaugusių žmonių veidus. Tokių dalykų, tokios neapykantos savo žemei, tėvynei, pagaliau gimtajam žodžiui vargu ar dar galima išgirsti kur nors kitur pasaulyje.

A.Matulevičiaus parodytus siužetus komentavęs filosofas Vytautas Radžvilas pažymėjo, jog už vadinamąją Darbo partiją, jau seniai skelbiamą rinkimų favorite, balsuos kelios žmonių kategorijos. Pirmiausia – asocialūs asmenys ir vadinamieji bomžai, kurie V.Uspaskich asmenyje įžiūrėjo savą žmogų. Taip pat, anot V.Radžvilo, – „lietuviakalbiai rusai“. Filosofas turėjo galvoje ne lietuviškai kalbančius tikrus rusus, o tuos tikrus lietuvius, kuriems per okupacijos dešimtmečius įkalta į galvą, dar nuo P.Cvirkos laikų, kad tik ateiviai iš Rytų šalies – motinėlės Rusijos gali valdyti niekam tikusius čiabuvius, prie kurių jie priskiria ir save. Be to, ne tik V.Radžvilas, bet ir kiti politikos apžvalgininkai ir politologai pripažįsta, kad daugeliui Lietuvos žmonių įaugęs į kraują elgetos sindromas. Tuo ir naudojasi įvairaus plauko mulkintojai ir demagogai, papirkdami menkavertėmis dovanėlėmis naivų elektoratą. Žinoma, už asmeninę V.Uspaskich milijonierių partiją balsuos ir tie sovietinės tvarkos besiilgintys, tradiciškai galvojantys, jog tik rusai yra kairieji, jų supratimu, sugebantys suburti socialinę lygybę. Nesvarbu, kad šioje partijoje daugiausia milijonierių, susigrobusių savo milijonus kaip tik iš tų socialinės lygybės ištroškusiųjų. Apskritai visa tai rodo nepaprastą sumaištį nemažos dalies mūsų žmonių galvose, nesuvokiant, kas gi iš tiesų yra ta „kairė“ ir kas „dešinė“. Tuo nereikia stebėtis. Juk faktiškai okupacijos dešimtmečiais nuo lopšio žmonės buvo pratinami ir jiems kalama į galvas, jog terminas „kairieji“, t.y. komunistai ir rusai, yra visų nuskriaustųjų ir engiamųjų užtarėjai, o dešinieji – savanaudžiai egoistai, liaudies masių engėjai. Nesvarbu, kad per nepriklausomybės metus kaip tik tie vadinamieji kairieji Lietuvoje tapo didžiausiais turčiais ir tų pačių nuskriaustųjų bei socialinės teisybės ištroškusių engėjais. Juk pakanka tik pažvelgti į vadinamojo politinio elito turto deklaracijas, pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be V.Uspaskich, tarp milijonierių, kurių Seime ir Vyriausybėje priskaičiuojama daugiau kaip pora dešimčių, – nė vieno dešiniojo politiko, nors visur platinami gandai, kad būtent V.Landsbergis, kiti dešinieji susigrobė didžiausius turtus. Realybė, pasirodo, yra visai kita. Visi „socialiai orientuoti“, dabar vėl žadantys visokias socialines gėrybes. Galima priminti įspūdingus turtus deklaravusiųjų pavardes. Tai pats Premjeras, jo partijos ir medžioklės bičiulis B.Bradauskas, ūkio, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai P.Čėsna, A.Kundrotas, J.Olekas ir kiti. Daugeliui milijonierių nušluostė nosį net kultūros ministrė Roma Žakaitienė, deklaravusi kartu su vyru Viktoru 8,358 mln.litų turto ir santaupų. Tiesa, sakoma, kad tie milijonai atėjo jai sėkmingai ištekėjus, bet tai esmės nekeičia. Ir iš jų rinkėjai tikisi pensijų ir visokių kitokių gėrybių pagausėjimo!

Ką jau kalbėti apie V.Uspaskich ir jo milijonierių partiją bei vis labiau plintančią ir skleidžiamą mintį, kad tik rusas gali valdyti Lietuvą ir įvesti tvarką. Ką tai rodo? Pirmiausia tai, jog per okupacijos metus Maskvos okupantų sugebėtas įdiegti nacionalinis nihilizmas. Ir tas nihilizmas tapo būdingas ne tik vadinamosioms plačiosioms masėms, bet ir nemažai daliai inteligentijos. Tą rodo paprastas pavyzdys, kai po V.Uspaskich vėliava stojo nemažai inteligentų lietuviškomis pavardėmis. Tą nacionalinio pasididžiavimo praradimo pavojų dar Atgimimo aušroje Maskvoje leidžiamame žurnale „Družba narodov“ pastebėjo mūsų publicistas ir mokslininkas Algis Prazauskas, rašęs: „Manau, kad šiandieninėje situacijoje nacionalinis nihilizmas yra pakankamai pavojingas. Nacionalinis nihilizmas neturi pozityvaus turinio ir ugdo savo kilmės nežinančius ivanus, neturinčius nei aiškaus bei pastovaus prisirišimo jausmo, nei dvasinių vertybių. Labiausiai paplitusios nacionalinio nihilizmo pasekmės – kraštutinis individualizmas, cinizmas, karjerizmas, daiktų vaikymasis, neretai tampantis įvairių socialinių nukrypimų priežastimi“ („Družba narodov“. 1988 m., Nr. 8). Šie žodžiai skamba aktualiai, tarsi parašyti šiandien.

Taigi kaip tik tuo nacionalinio pasididžiavimo, savimonės, jau nekalbant apie pilietiškumo ir patriotizmo praradimu, pirmiausia ir naudojosi ne tik V.Uspaskich, bet ir A.Brazausko-A.Paulausko koalicija, K.Prunskienės ir R.Pakso grupuotės. Iš esmės visų jų partinės programos kimšte prikimštos pačios pigiausios demagogijos ir cinizmo, absoliučiai neįmanomų įvykdyti pažadų. Be to, jau dėliojamas būsimosios valdančiosios koalicijos pasjansas. Pakankamai aišku, kad rusų oligarchas, nepaisant metamų milijonų agitacijai, absoliučios daugumos rinkėjų balsų negaus. Todėl teks glaustis prie dabartinių „gelbėtojų“. Apie tai jau atvirai prakalbo dabartinio Seimo pirmininkas A.Paulauskas, pareiškęs, jog neįžvelgia esminių skirtumų tarp A.Brazausko-A.Paulausko koalicijos ir V.Uspaskich programų. Tai reiškia viena – išankstinį pasidalijimą valdžia. Ir, aišku, būsimaisiais milijonais iš Europos Sąjungos fondų. Tiems milijonams pasiimti mestas jaukas – pažadas padidinti pensijas keliomis dešimtimis litų. Valdančioji partija jau prieš rinkimus taip ir padarė. Pamėtėjo mažumėlę pensininkams, kitoms išmokoms. Tiktai nesako, kad tie papildomi pinigai, kuriais taip kasdien per visas žiniasklaidas giriasi socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė, gauti ne iš liaupsinamo ekonomikos augimo, o dėl to, kad buvo padidintas valstybės biudžeto deficitas iki maksimaliai leistinos ribos (3 proc. bendrojo vidaus produkto). Taip pat ir dėl padidinto minimalaus mėnesinio atlyginimo, kuris leido į Sodros fondą pasiimti dar daugiau pinigų. Kaip pažymi ekonomikos apžvalgininkai, tas varganas pensijas ir kitas išmokas galima buvo padidinti kur kas anksčiau, kai biudžeto deficitas siekė vos pusantro procento. Bet juk taip padarius likus metams ar dvejiems iki rinkimų, žmonės jau būtų pamiršę tą pagerėjimą. Todėl ir specialiai buvo laukta, kad apgraužtas kaulas nuo valdančiųjų pietų stalo vargstantiems žmonėms būtų numestas prieš pat rinkimus.

Dabar rusų oligarchas irgi žada padidinti pensijas, nors puikiai žino, arba bent jau privalėtų žinoti, jog nėra iš kur paimti tų pinigų pensijoms ir kitoms išmokoms padidinti, mokesčiams už komunalinius patarnavimus sumažinti ir pan. Todėl paskelbta, kad papildomi milijonai bus paimti iš Stabilizavimo fondo lėšų. Žinoma, nutylint, jog Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas neleidžia tokiems tikslams naudoti šio fondo pinigų. Kita vertus, dabartiniai valdantieji, keldami į aukštybes savo neregėtus nuopelnus, kaskart cituoja Pasaulio banko pranešimą, kuriame Lietuva skelbiama sudariusi palankiausias sąlygas verslui iš visų ES valstybių, kad pas mus mažiausi mokesčiai ir t.t. Bet nutylima, kad tame pačiame Pasaulio banko Lietuvos vertinime atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvoje yra patys mažiausi atlyginimai, mažiausios pensijos ir kitos socialinės garantijos. Ir kodėl taip nesielgti, jeigu dauguma žmonių apie tą Pasaulio banko pranešimą nieko nėra girdėję. Ir kaip girdės, jeigu daugelio jų vieninteliu informacijos šaltiniu yra rajoniniai laikraštėliai, savo stiliumi ir užimama pozicija ne ką pasikeitę nuo sovietinių laikų. Beje, beveik visą vadinamąją regioninę spaudą rinkimų agitacijai yra „užpirkęs“ oligarchas už labai mažą kainą.

Taigi Seimo pirmininkas A.Paulauskas jau paskelbė, kas valdys Lietuvą po rinkimų – A.Brazausko ir V.Uspaskich milijonieriai, susikrovę savo milijonus iš tų pačių „nuskriaustųjų ir pažemintųjų“, kurių bėdomis skelbiasi labai susirūpinę. Gal ir gerai, kad paskelbė. Juk per R.Pakso sukeltą skandalą daugeliui ėmė atrodyti, jog A.Paulauskas, būdamas valdžioje, labai išpruso, ėmė mąstyti valstybiškai, netgi apie patriotizmą ir tėvynės meilę prakalbo, kas absoliučiai nepriimtina jo dabartiniam koalicijos viršininkui ir rusų olifgarchui. Dabar pasirodo, kad niekas nepasikeitė.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija