| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Kunigo tėviškė pasidabino kryžiumi Kazimieras Dobkevičius
Aukštaitijos žemė pasižymi išskirtiniu grožiu tūkstančiais ežerų ežerėlių, piliakalnių gausa, kalvomis ir kalneliais, upokšnių vandenų krištoliniu tyrumu, šaltinių gaiva, laibaliemenėmis pušimis. O kokia panorama atsiveria nuo tų kalnų kalnelių, ypač saulėtą dieną Ne veltui mūsų tautos dainius Maironis taip gražiai apdainavo Lietuvos gamtos grožį. Tuo dar kartą buvo galima įsitikinti praėjusį sekmadienį vykstant į Želvos apylinkėse esantį Aginčių kaimą, kuriame įvyko naujojo kryžiaus pašventinimas ir šv. Mišios po atviru dangumi. Tądien Viešpats padovanojo vaiskų, giedrą dangų, vasariškai šiltą sekmadienį. Aginčių kaimo link judėjo daug privačių automobilių, atvyko net Ukmergės Švč. Trejybės, Želvos parapijų tikintieji. Štai tuo keliuku, kuriuo visi vykome vis kildami aukštyn, staiga prieš mus atsivėrė didinga panorama kiek akys užmato didingi beribiai miškų plotai ir kalnų kalnelių virtinės. Reginys nepakartojamas. Pats Aginčių kaimas prisiglaudęs prie besitęsiančio šilo pakraščio. Prieškariu jame gyveno net 42 gyventojai, o dabar teliko tik keturi žmonės. Čia 1955 metų pavasarį gimė būsimasis kunigas Petras Purlys. Aginčių kaimo pakraštyje, gražioje pušyno aikštelėje, visi, atvykę į šventę, išvydo neįmantrų, bet Aukštaitijos regionui būdingą saikingų formų ąžuolinį kryžių, o šalia ant aukšto stiebo plaikstėsi mūsų valstybės Trispalvė. Ąžuolinį kryžių išdrožė akademiko Zigmo Zinkevičiaus brolio Stanislovo sūnūs Rimas ir Stasys Zinkevičiai. Į šventę atvyko tik Stasys , kuris, paklaustas apie kryžiaus kompoziciją, sumanymą, kukliai pasakė, kad tai buvo užsakymas, kurį teko atlikti laiku ir kokybiškai. Mat broliai jau yra išdrožę ne vieną kryžių, todėl nelabai pabrėžia savo kūrinio išskirtinumą, nors ir neneigia, jog visada savo kūrybai skiria didelį dėmesį, stengiasi pabrėžti ąžuolo faktūros grožį ir stiprybę, laikytis Aukštaitijai charakteringų stilingų detalių. Ukmergės Švč.Trejybės bažnyčios klebonas kun. Petras Purlys, pašventinęs išskobtą kryžių, kuriame įrėžti mūsų didžiojo poeto Bernardo Brazdžionio žodžiai : O Dieve, Tėve mūsų, globoki mus ir Tėvynę ir Aginčių kaimą, vėliau, priėjęs prie Trispalvės, taip pat ją pašventino. Po šventinimo buvo aukojamos šv. Mišios po atviru dangumi prie naujai pastatyto kryžiaus. Per pamokslą kun. P.Purlys kalbėjo, kad tuštėjantis kaimas prašyte prašosi grįžti jaunimą, sugrąžinti buvusį šurmulį, gyvastį. Kunigas prisipažino, kad šioje vietoje, kur stovi dabartinis kryžius, dar būdamas vaikas rengėsi kunigystei, paslapčia nuo visų negerų akių čia meditavo, bendravo su Kristumi. Juk buvo tokie aršūs ateistų siautėjimo laikai. Tad ši vieta kunigui Petrui šventa, ypatinga ir brangi visam gyvenimui. Po šv. Mišių klebonas visus palaimino, palinkėjo sėkmės gyvenime, Viešpaties globos. Aginčių kaimo gyventoja Genovaitė Grigaliūnienė, buvusi šio kaimo pradinių klasių mokytoja, papasakojo, koks paslaugus, rūpestingas ir pamaldus buvo jos mokinys jaunasis Petriukas Purlys, dabartinis Ukmergės bažnyčios klebonas. Berniukas, pasak mokytojos, išsiskyrė iš kitų vaikų savo pamaldumu ( ji tai žinojusi), paslaugumu, rimtumu. Nebuvo išdykėlis ar neklaužada. Stropiai mokėsi. Žilagalvė mokytoja palinkėjo kunigui stiprybės, ištvermės jo sielovados darbe. Daug sveikinimų, linkėjimų išsakė parapijiečiai, Želvos miestelio vadovai, Žemaitkiemio seniūnė, ansamblio Sidabrinė gija vadovas A. Pilka. XXI amžiaus redaktorius Edvardas Šiugžda palinkėjo klebonui kun. P.Purliui ir toliau išlikti energingu Kristaus mokymo skleidėju, tikėjimo tiesų aiškintoju jaunimui, patriotizmo puoselėtoju. Savo ruožtu kunigas Petras padėkojo visiems, dalyvavusiems šioje šventėje. Tautine juosta apjuosė kryžiaus autorių S. Zinkevičių, ansamblio Sidabrinė gija vadovą A.Pilką ir dar keletą aktyvių šios šventės organizatorių. Pasibaigus oficialiajai daliai vyko bendravimas prie kuklių vaišių. Skambėjo dainos, sukosi poros šokių rateliuose, aidėjo Lietuvos poetų patriotiniai posmai. Kai kas ir sūrią ašarą nubraukė. Ją keitė šypsenos, skardus juokas ir dar ilgai smuikas, virkdantis lyrinę lietuvišką svają. Gražiu kryžiumi pasidabino Aginčių kaimas, o tikintieji dar kartą įsitikino, kad kryžiuje kančia ir išganymas. Ukmergės rajonas
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |