Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Uždraustosios Vėlinės

Zigmas TAMAKAUSKAS

Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus kapas Rasų kapinėse Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Po rinkimų šurmulio atėjo rimties minutė, įsisukusi į rudeninių įvairiaspalvių lapų skraistę, į ateinančią mirusiųjų prisiminimo ir pagerbimo dieną - Vėlines. Vėlinės tarsi sujungia praeitį su dabartimi, išryškina mirusiųjų ir gyvųjų jungtį, mūsų ikikrikščioniškos ir krikščioniškos kultūros jungties spalvas - tautos tradicijas, gyvąjį tikėjimą dvasinės Gyvybės amžinumu.

Į Vėlinių rimtį per Visų Šventųjų dienos dureles įžengiame ir mes su dar nenuvytusių prisiminimų puokšte. Artėjo 1955 metų lapkritis. Jau buvau Vilniaus universiteto pirmo kurso studentas lituanistas.

Šviesus pavyzdys mūsų laikams

Vyskupo kankinio Pranciškaus Ramanausko 45-osioms mirties metinėms paminėti

Mons. Alfonsas SVARINSKAS

Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, grįžęs iš sovietinių lagerių

Spalio 2 dieną Telšių Katedroje buvo paminėtos garbingojo vyskupo kankinio Pranciškaus Ramanausko 45-osios mirties metinės.

Telšių vyskupija, įkurta 1926 metais, turi du vyskupus kankinius: Vincentą Borisevičių ir Pranciškų Ramanauską. Pirmojo pradėta kanonizacijos byla paskelbti jį palaimintuoju. Antrasis įrašytas į Lietuvos kankinių sąrašą. Su vyskupu Ramanausku teko ilgus metus dalytis ir skausmu, ir džiaugsmais, todėl jį gerai pažinojau.

Pamąstymai kapinių tyloje

Vytautas GULIOKAS

Rugpjūčio 8 dieną, sekmadienio popietę, Eigulių kapinėse Kaune buvo supiltas naujas žemės kauburėlis, kuris amžinajam poilsiui priglaudė partizaninio karo Lietuvoje vado Jono Žemaičio (1919-1953), vadinamo ketvirtuoju Lietuvos prezidentu, vyriausiosios ryšininkės Ninos Nausėdaitės palaikus. Visą savo jaunystę ir gyvenimą paaukojusi laisvės kovų siekiams, ji atgulė šalia Laptevų jūros tremtinės Dalios Grinkevičiūtės kapo. Ištikimą savo idealams Laisvės kovų ryšininkę į paskutinę kelionę palydėjo negausus būrelis Balchašo kalinių, oro sklandymo entuziastų, kaimynai, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė, LPKTS valdybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Marcinkevičienė.

Užmirštasis kunigas visuomenininkas

Spalio 25 dieną sukako 70 metų nuo iškilaus politinio veikėjo kun. dr. Juozo Purickio mirties. Jis gimė 1883 m. balandžio 19 d. Jiezno valsčiuje. Mokėsi Jiezne, Kaune. Baigęs kunigų seminariją studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė magistro laipsniu. 1913-1918 metais studijavo Friburgo universitete filosofiją, istoriją ir įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Čia studijuodamas aktyviai reiškėsi užsienio lietuvių veikloje, propaguojančioje Lietuvos nepriklausomybę. 1917-aisiais jis kaip svečias dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, 1918 metais grįžo į Lietuvą, buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą, netrukus buvo paskirtas pirmuoju šios Tarybos atstovu Berlyne. 1920 metais kun. J. Purickis išrenkamas į Steigiamąjį seimą. 1920-1921 metais jis buvo užsienio reikalų ministras. Tuo metu sėkmingai buvo baigtos derybos su Rusija dėl taikos sutarties ir Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. Ši sutartis buvo ypač svarbi, nes užbaigė bolševikų invaziją į Lietuvą, ir Rusija buvo antra valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.