| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Kauno arkivyskupijoje Kauno dekanate Balta paukštė Vilijampolės padangėje
Kaunas. Nepaprasta šventė sekmadienį įvyko Vilijampolės Šv. Juozapo parapijoje. Po didelės rekonstrukcijos savo baltus sparnus naujiems pastoracijos darbams pakėlė Šv. Juozapo bažnyčia. Ta proga joje įvyko iškilmingos šv. Mišios, kurias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Koncelebracijoje dalyvavo VDU dekanas mons. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Kauno dekanas kun.Vytautas Grigaravičius, mons. dr. Artūras Jagelavičius, mons. Adolfas Grušas, mons. Lionginas Vaičiulionis, kiti kunigai. Parapijos klebonas kun. Jonas Bujokas paprašė arkivyskupą S. Tamkevičių pašventinti atnaujintus, padidėjusius ir išgražėjusius Dievo namus. Skambant parapijos choro atliekamai giesmei, arkivyskupas pašventino bažnyčią. Ta proga jis atkreipė dėmesį į bažnyčios vaidmenį kiekvieno tikinčiojo gyvenime. Bažnyčioje, jos padedami, įvyksta svarbiausieji žmogaus įvykiai krikštas, suteikiama Pirmoji Komunija, Sutvirtinimo, Santuokos sakramentai, pagaliau bažnyčia palydi žmogų į Amžinybę. Maldos namai atitraukia kiekvieną mūsų nuo žemiškosios kasdienybės ir pakelia į šviesias dvasingumo aukštumas. Arkivyskupas pabrėžė, kad svarbu ne vien milžiniški, puošnūs, nors ir pabrėžtinai garbingi bažnyčios pastatai. Ypač reikšminga, kokią bažnyčią kiekvienas mūsų pasistatėme savo širdyje. Štai pirmieji krikščionys neturėjo jokių maldos pastatų, bet persekiojami pasislėpę jie meldėsi savo namuose, katakombose, ir jų tikėjimas buvo skaidrus, nuoširdus. Šiandien mes per Susitaikinimo sakramentą atgauname sielos spindesį, kurio daugiau ar mažiau buvome praradę. Katalikų Bažnyčia tai ta geroji motina, kuri priglaudžia visus savo vaikus, sakė arkivyskupas. Priklausyti katalikų bendruomenei didelė garbė, tik gaila, kad ne visi tikintieji tai suvokia. Reikėtų, kad parapijos bendruomenės nariai būtų aktyvūs jos reikaluose, jaudintųsi dėl parapijos. Kauno arkivyskupija, dažnas parapijos tikintysis gerai žino, kiek triūso, atkaklumo į Šv. Juozapo bažnyčios atnaujinimą įdėjo jos klebonas kun. J.Bujokas. Jis mynė įvairių valdininkų kabinetų slenksčius, ieškojo projektuotojų, statybininkų, rėmėjų, kitų geradarių. Žinoma, pagrindinį dėmesį skyrė sielovadinei veiklai. Tokiais atvejais neklausiama, iš kur radosi tos energijos, laiko. Ir viena, ir kita, ir dar daug kas buvo rasta, todėl į Vilijampolę ir atėjo šioji šventė. Itin palankiai atsiliepęs apie klebono kun. J.Bujoko rūpinimąsi tikinčiųjų gerove, nuoširdų darbą sielovadoje, ištikimą kunigišką tarnystę, vaisingas pastangas atnaujinant Šv. Juozapo bažnyčią, arkivyskupas S.Tamkevičius įteikė jam Kauno arkivyskupijos garbės ženklą Šiluvos Dievo Motinos medalį. Buvo prisiminti ir aukotojai, sunešę nemažai pinigų bažnyčiai atnaujinti. Šviesiu žodžiu paminėta Vokietijos bendrija Renovabis, kuri remia Lietuvos bažnyčių remontus. Šioji parama labai jaučiama Kauno arkivyskupijoje, bičiuliai vokiečiai daug prisidėjo ir prie Šv. Juozapo bažnyčios atnaujinimo. Viešas padėkos žodis buvo tartas iškilmingose šv. Mišiose dalyvavusiam bendrijos reikalų vedėjui dr. Albert. Nors iškilmėse nebuvo užsiminta ir apie tai visai nekalbėjo kun. J.Bujokas, bet nedaug kas žino, kad jis bažnyčiai atnaujinti paaukojo visus pinigus, kuriuos gavo už parduotą paveldėtą namą. Klebonas kun. J.Bujokas pirmiausia pasidžiaugė, kad po ilgos pertraukos per ateinančias šv. Kalėdas ims veikti Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Žaliakalnyje, taip pat padėkojo savosios bažnyčios atnaujintojams projekto autoriui Valentinui Baršauskui, darbų vykdytojui D.Pečeliūnui, kitiems specialistams, aukotojams, talkininkams. Dažnas, ėjęs pro šią bažnyčią prieš pusmetį ar anksčiau, dabar jos, ko gero, neatpažintų. Šviesus pastatas puošte puošia visą aplinką. Vietoje buvusios medinės tvoros pasodinta tujų. (Jų buvo daugiau, bet šešios jau pavogtos...) Nepalyginti gražesnis ir bažnyčios vidus. Čia pakeisti suolai, žymiai padidėjo sėdimų vietų skaičius, kas labai svarbu sekmadieninių ir kitų šventinių šv. Mišių metu. Tai, kaip sakė klebonas, leidžia pajusti tikrą bažnyčios sakralinę erdvę ir dvasią. Per ateinančias šv. Velykas bažnyčios bokšte suskambės varpas, kuris dabar liedinamas Lenkijoje. Šia proga dera prisiminti, kad Šv. Juozapo bažnyčia Vilijampolėje buvo pastatyta 1932 metais. Jos statytojas ir pirmasis klebonas buvo kun. Juozapas Dagilis. Bažnyčia turėjo būti laikina, nes buvo numatyta statyti didelę mūrinę. Tačiau Antrasis pasaulinis karas viską sutrukdė. Vilijampolei išsiplėtus, pagausėjus gyventojų, senoji bažnyčia neįstengė patenkinti tikinčiųjų poreikių, ir 1983 metais joje buvo atlikta didelė rekonstrukcija, po kurios bažnyčios vidus buvo šiek tiek praplėstas. 1995-1998 metais toliau vyko remonto darbai. Rūsyje įrengtos papildomos patalpos Caritas veiklai, atnaujinta salė ir kambarys vaikams ir jaunimui. Prieš penkerius metus prie bažnyčios pastatyta nedidelė klebonija. Kaip sakė klebonas kun. J.Bujokas, dabar Vilijampolės parapijoje gyvena apie 35 tūkst. žmonių, iš kurių praktikuojantys katalikai sudaro apie penktadalį. Svarbiausios parapijos veiklos kryptys yra karitatyvinė veikla, katechezė, šeimų lankymas ir kt. Parapijos teritorijoje gyvena Šv. Kazimiero, Švč. Jėzaus Širdies kongregacijų seserys, kurios uoliai talkina parapijai. Benjaminas ŽULYS Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |