Atnaujintas 2004 spalio 29 d.
Nr.81
(1284)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Varnas varnui akies nekerta

Petras KATINAS

Ūkininkas ir verslininkas
Jonas Kaupas savo sodyboje

Vos išaušus rytui po Seimo rinkimų antrojo rato, prezidentas V.Adamkus audienciją pirmajam suteikė naujajam Lietuvos valdovui, būsimajam šiaurės vakarų krašto generalgubernatoriui V.Uspaskich. Tuose pačiuose rūmuose, kur ir buvo kažkada jo pirmtakų rezidencija. Taigi tautai aiškiai pademonstruota, kas dabar atlieka Muravjovo, Suslovo ar paskutiniojo dabartinio Premjero viršininko Mitkino vaidmenį. Tuo Prezidentas tarsi patvirtino sklandančias kalbas, kad V.Uspaskich jau nuo pat V.Adamkaus išrinkimo Prezidentu koja atidarinėja Prezidentūros duris. Kitų rusų oligarchų pavyzdžiu, kurie ir su Kremliaus šeimininku taip pat elgiasi. Pats generalgubernatorius pranešė, kad teikėsi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Kazimira Prunskiene ir dabar būsimajame Seime jau turės garantuotus 53 mandatus. Iki daugumos trūksta visai nedaug. Tačiau tai tik menkniekis. Oligarchas jau prabilo apie tai, kad dėl likusiųjų susitarsiąs su A.Paulausko partiečiais ir nemaža dalimi socialdemokratų. Tam, aišku, nereikės didelių pastangų ar pinigų. Juk eilėje prie rusų oligarcho durų laukia dar ir R. Pakso grupuotė. Tą pačią dieną šios grupuotės vadas irgi pasijuto dienos didvyriu. Vilniaus apygardos teismo teisėjai, pajutę, iš kur vėjai pučia, iškart pristatė išteisinamąjį sprendimą R.Pakso byloje dėl valstybės paslapčių atskleidimo. Ir Generalinė prokuratūra paskubėjo pareikšti, jog nutraukiama dar viena byla R.Paksui ir jo aplinkos žmonėms dėl machinacijų siekiant per savo patarėjus paveikti teisinius ginčus dėl bendrovės „Žemaitijos keliai“ akcijų valdymo. Taigi R.Paksas buvo absoliučiai teisus, ne kartą teigęs, jog dėl visų kaltinimų būsiąs išteisintas. Dar kartą pasitvirtino, kad Lietuvos teisėsauga vienodai atlaidi tiek mafijos vadeivoms, tiek politiniams aferistams. Šiais Vilniaus apygardos teismo ir Generalinės prokuratūros sprendimais niekais paverstos Konstitucinio Teismo išvados. Juk kaip tik dėl tų kaltinimų R.Paksas buvo nušalintas nuo Prezidento pareigų. Jau beveik aišku, kad ir išpūstas „vaivorykštinės“ Vyriausybės burbulas, dar net neprasidėjus deryboms dėl tos „vaivorykštės“, jau subliuško. Mat esą premjeras A.Brazauskas griežtai iškėlė sąlygą, jog toje Vyriausybėje tiktai jis turi išlikti Premjeru ir dar su septyniais pagrindiniais ministrais. Kaip ir buvo tikėtasi, tokiems „amžinojo“ vado ketinimams pritarė liberalcentristų lyderis sostinės meras A.Zuokas. Be to, A.Brazauskas ir A.Paulauskas pasakė, kad kuo greičiau tarsis su V.Uspaskich-K.Prunskienės „derybų grupe“. Kaip nesitars ir nesiderės, jeigu K.Prunskienė, įsijautusi į savo naujosios Rozos Liuksemburg vaidmenį, labai pasipiktinusi į šuns dienas išdėjo kai kurių politikų sapnuose regėtą „vaivorykštės“ koaliciją, o premjero ir socialdemokratų vado A.Brazausko „šuolį į dešinę“, atsisakant dialogo su V.Uspaskich, pavadino ypač nelogišku bei politine anomalija. K.Prunskienė gyrė Č.Juršėną, jog tas, skirtingai nuo A.Brazausko, per pastaruosius mėnesius ne kartą akcentavęs, kad jos Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjunga yra artimiausias socialdemokratų partneris. Beje, geriausioji V.Uspaskich bičiulė sumažino savo apetitus. Ji jau nereikalauja Premjerės kėdės ir užsimena apie vicepremjerės postą, nors tokios pareigybės nėra. Bet čia tik smulkmena. Kėdainių oligarchas jau užsiminė, kad gali būti įsteigtos ne vieno, o net kelių vicepremjerų pareigybės. Taigi šilta vietelė K.Prunskienei jau rengiama. Tik be reikalo ji įžiūrėjo kažkokius pažiūrų skirtumus tarp A.Brazausko ir Č.Juršėno. Abu jie nuo seno glaudžiai susiję partiniais ryšiais ir jokių prieštaravimų, tuo labiau ideologinių skirtumų, tarp jų niekada nebuvo ir nebus.

Šioje situacijoje reikia pripažinti gana lengvabūdišką ir aklu pasitikėjimu politiniais partneriais grindžiamą Tėvynės sąjungos lyderių, konkrečiai, jos vadovo A.Kubiliaus poziciją. Pirmiausia bandymą suartėti su liberalcentristais, kurie niekada nebuvo ir nėra patikimi partneriai, o tik dėl bendro vaizdo ir rinkėjų balsų medžioklės pasivadino dešiniaisiais. Tą „dešinumą“ jau pirmąją dieną po rinkimų pademonstravo liberalcentristų lyderis A.Zuokas, paraginęs A.Brazausko ir A.Paulausko koaliciją nebekreipti dėmesio į Tėvynės sąjungą, o derėtis su tais, su kuriais reikia. Tai yra su V.Uspaskich, K.Prunskiene ir paksininkais. Ir, aišku, numetant kokią nors atliekamą kėdelę ir liberalcentristams. Taigi galutinai aišku, jog svarbiausias socialdemokratų, uspaskichininkų, K.Prunskienės „visuomenės lyderių“ ir zuokininkų uždavinys – jokiu būdu neleisti Tėvynės sąjungai daryti bet kokią įtaką naujos Vyriausybės formavimui ir prorusiškai tos Vyriausybės politikai. O tai, kad ta politika tokia bus, galima neabejoti. Pirmiausia todėl, kad, atrodo, nei V.Uspaskich, nei K.Prunskienė neprieštarauja tariamam A.Brazausko ultimatumui būti Premjeru ir pasilikti septynis ministrus iš dabartinės Vyriausybės. Tai irgi tik įprastas A.Brazausko manevras. Užsiprašyti daugiau. Valdžios kuluaruose kalbama, kad Premjeras pasitenkintų tik kokiais penkiais nieko nesprendžiančiais ministrais. Pavyzdžiui, kultūros ministre R.Žakaitiene ar aplinkos apsaugos – J.Kundrotu. Svarbu, kad būtų išvarytas kabai nepalankus Maskvos mylėtojams tapęs užsienio reikalų ministras A.Valionis. Užsienio reikalus tvarkyti galima būtų pavesti P.Auštrevičiui iš A.Zuoko komandos, apie ką jau prieš pirmąjį rinkimų ratą šnekėjo V.Uspaskich. (Aišku, A.Kubilius tik dar kartą galėtų įsitikinti savo draugo išdavyste arba, kaip pats P.Auštrevičius sakytų, sugebėjimu daryti „kompromisus“.) Kai dėl svarbiausių finansų ir ūkio ministrų, tai ir dabartiniai visiškai priimtini V.Uspaskich. Gal tik reikės kiek pakoreguoti jų veiklą, kad nedrįstų net žodžio pasakyti prieš šeimininkų ir Maskvos nurodymus. Todėl ne be reikalo kalbama, kad nuo šiol Lietuvą valdys du Viktorai rusai: V.Uspaskich ir Ignalinos AE direktorius Viktoras Ševaldinas. A.Brazauskas su A.Paulausku tebus tik popierinė dekoracija. A.Brazauskas jau kartą pademonstravo savo dviveidiškumą, kai rinkimų naktį pareiškė, kad jokios koalicijos su V.Uspaskich nebus, o dabar kartu su A.Paulausku nužemintai prašosi rusų oligarcho malonės. Politologai suskaičiavo net šešis galimus būsimos valdančiosios koalicijos variantus. Negi jie išties taip mano? Juk jau pakankamai aišku, kad ta vadinamoji koalicija, kuri kažkodėl dėl akių dūmimo vadinama „centro kairioji“, bus tokia: V.Uspaskich „darbiečiai“, A.Brazausko socdemai, K.Prunskienės „valstiečiai“, paksininkai, o gal dar liberalcentristai. Tada Seimo dauguma bus užtikrinta ir galės be jokio vargo štampuoti įstatymus ir nutarimus, kokius padiktuos Maskva ir naujasis Lietuvos generalgubernatorius. Štai koks bus tas „centro kairysis“ blokas, kuriame jokiu centru net nekvepia. O kad artimiausias A.Brazausko favoritas, lyg Feniksas iš pelenų prisikėlęs V.Andriukaitis, V.Uspaskich grupuotę pavadino (pagal senąją marksizmo ideologiją, kurią jis giliai išanalizavo ir stropiai jos laikosi) dešiniąja stambiojo kapitalo partija, tai esmės nekeičia. Atvykėlis iš motinos Rusijos ypač sumaniai pakoreguotų naujosios valdžios politiką nenukrypti nuo šeimininkų pasirinkto kelio.

Maskvoje plojama katutėmis dėl tokios įvykių Lietuvoje eigos. Prieš antrąjį rinkimų ratą viename Rusijos laikraštyje buvo išspausdintas kažkokio tariamai lietuvio žurnalisto (niekur negirdėto) Vlado Liubarto pavarde pasirašytas straipsnis: „Palaukime iki pirmadienio“. Jame rašoma: „Ekspertų teigimu, V.Uspaskich nebus prileistas prie valdžios, o Lietuvos politinis kursas, kaip ir anksčiau, nebus nei proamerikietiškas, nei prorusiškas, nuo kurio nei Lietuva, nei Rusija neturės jokios naudos. Lietuvoje paims viršų vadinamasis sveikas pragmatizmas, kuriam atstovauja „nepaskandinamasis kreiseris“ premjeras A.Brazauskas. Jo politika vadovaujasi tuo, kad ir ir toliau galėtų „melžti“ Rusiją gaunant žaliavos ir energonešėjus, tik žodžiais stiprinant abipusiai naudingą bendradarbiavimą ir būti „sanitariniu kordonu“ Vakarų valstybėms“. Taigi tuo straipsniu aiškiai parodyta, jog A.Brazauskas dar nepakankamai savas ir privalo persitvarkyti. O persitvarkyti jam ir padės parinktoji komanda.

Socialdemokratų partijos vairininkas Č.Juršėnas pareiškė, kad naujoji Vyriausybė bus suformuota tiktai gruodžio viduryje. Atrodo, Č.Juršėnas, nors ir įpratęs prie „socialistinio lenktyniavimo“, šį kartą neskuba. Ir ko skubėti. Toks laikotarpis reikalingas tik dėl vieno dalyko – kėdžių pasidalijimo. Ir visai be reikalo prezidentas V.Adamkus ir jo komanda vaidina spektaklį, jog Prezidentūra dar turi kokią nors galią ar įtaką formuojant būsimą valdžią. Nieko panašaus nėra. Kaip, beje, nesimato ir bent kiek ryžtingesnės ar pagaliau tiksliai apibrėžtos V.Adamkaus pozicijos, ypač prorusiškų jėgų atžvilgiu. „Laumžirgio“ planas įvykdytas su kaupu ir be skrajojančio Rolando pagalbos.

Pagaliau visiems turėtų atsiverti akys ir prašviesėti protas, kad Lietuvoje, faktiškai demokratinių rinkimų priedanga, vyko ne rinkimai, o valdžios postų grobimas. Tas grobimas vyko gana primityviai: rinkėjų papirkimu, šmeižtų lavina bei panašiais metodais, kokių nebuvo nė per vienus ankstesniuosius rinkimus. Visi mato, kad kandidatai prie valdžios lovio išleido tiek milijonų, kokių jokiame darbe plušėdamas neužsidirbsi. Betgi visi nori, jog valdžioje būtų ne tik valstybininkai, bet ir sąžiningi žmonės. Tik ar gali sąžiningas žmogus laimėti rinkimus? Negali. Visi kalba – purvini rinkimai, purvinos technologijos. Mato, tačiau susitaiko su tokių rinkimų rezultatais. Tad piliečiai išsirenka savo vadovus ir viršininkus tų iš „didžiojo brolio“ ateinančių juodųjų technologijų pagalba. Ir taip planuota bei žadėta vaivorykštė iškart po rinkimų jau nusidažė viena spalva – raudona. Vaivorykštė tapo raudonąją pašvaiste.

Darosi vis labiau aišku, kad vadinamosios derybos dėl „vaivorykštės“ koalicijos yra tik visuomenei apraminti. Viskas vyksta ten, kur neužklysta jokių, netgi labai visur prasmunkančių žurnalistų akys ir ausys. Neatsitiktinai V.Uspaskich ėmė labai flirtuoti su Seimo pirmininku A.Paulausku ir net apsiriboja reikalavimu tik trijų ministrų portfelių. Tuo tarpu „dešinysis“ liberalcentristų vadas A.Zuokas, turėdamas tiktai 18 mandatų, pasijuto didelis politikos veikėjas ir reikalauja tik dviejų portfelių: susisiekimo ir aplinkos apsaugos ministrų. A.Zuokas žino, ką daro. Juk kaip tik šioms dviem ministerijoms atiteks labai didelė ES fondų dalis. Bet juk ir A.Brazauskas su bendraminčiais taikosi į tuos fondus ir net nesirengia su kuo nors dalytis. Nebent su „socialiai artimu“ V.Uspaskich, kurio partijos programa, anot vieno iš socialdemokratų lyderio Č.Juršėno, daugeliu atžvilgiu sutampa su Socialdemokratų partijos programa. Gal sutampa ir su V.Uspaskich ketinimais keisti konstitucinę santvarką, rinkimų sistemą?

Komentaras rašytas antradienio popietę

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija