Atnaujintas 2004 lapkričio 5 d.
Nr.83
(1286)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

JAV prezidentu liko Džordžas Bušas

Nors trečiadienį balsų skaičiavimas dar nebuvo baigtas Ohajyje, tačiau šioje lemiamoje valstijoje Džordžas Bušas lenkia savo varžovą tokia persvara, kad Džonas Keris nebemato šansų jį pasivyti. Trečiadienį Dž.Bušas buvo užsitikrinęs 254 rinkikų balsus, o Dž. Keris - 252. Pergalei būtini 270 rinkikų balsai. Juos dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas surinks Ohajyje. Visos šalies požiūriu Dž. Bušas Dž. Kerį lenkia 3,5 milijono balsų. Tai atitinka santykį 51 ir 48 proc.

Demokratų kandidatas į JAV prezidento postą Dž. Keris trečiadienį paskambino dabartiniam šalies vadovui respublikonui Dž.Bušui, pasveikino jį su pergale ir pripažino pralaimėjęs kovą dėl Baltųjų rūmų vadovo posto. JAV prezidentas Dž. Bušas senatoriui Dž.Keriui telefonu sakė, kad šis buvęs “puikus, garbingas varžovas”, kuris turėtų didžiuotis savo vykdyta rinkimų kampanija.

Trečiadienį tapo aišku, kad demokratai patyrė pralaimėjimą Kongreso rinkimuose. Jie neteko mažiausiai dviejų vietų Senate, o respublikonai dar labiau padidino savo daugumą. Į Senatą nebuvo išrinktas įtakingas demokratų mažumos lyderis Tomas Dešlas. Nuostolių demokratai patyrė ir Atstovų rūmuose, kur respublikonai jau prieš tai turėjo daugumą.

Rinkėjų aktyvumas JAV prezidento rinkimuose siekė daugiau kaip 60 proc. Manoma, kad tai lėmė tokios rinkimų kampanijos temos, kaip Irako karas, nacionalinis saugumas ir kova su terorizmu. JAV prezidento rinkimuose, kaip ir tikėtasi, už dabartinį šalies vadovą Dž.Bušą savo balsus atidavė vyrai ir praktikuojantys krikščionys. Tuo tarpu demokratų kandidatą Dž. Kerį Baltųjų rūmų šeimininku norėjo matyti moterys ir mažumos. Tai trečiadienį parodė JAV žiniasklaidos atlikta analizė. Anot šių duomenų, katalikai rinkėjai rinkosi ne kataliką Dž. Kerį, o Dž. Bušą. Palyginti su 2000-ųjų balsavimu, dabartinis prezidentas katalikų balsų skaičių pasididino netgi keturiais procentais iki 52 proc. Dž. Keriui, antrajam katalikui kandidatui į prezidentus JAV istorijoje po Džono F. Kenedžio, šioje grupėje teko tik 48 proc. balsų - mažiau nei demokratų kandidatui Alui Gorui prieš ketverius metus. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai žydų rinkėjų rinkosi Dž.Kerį, tačiau ir čia Dž. Bušui pavyko pagerinti rezultatą penkiais procentiniais punktais. Moterys vėl pirmiausiai balsavo už demokratų kandidatą, tačiau ne taip aktyviai. Dž. Keriui savo simpatijas pareiškė 52 proc. silpnosios lyties atstovių, o Dž. Bušui - 47 proc. Vyrai, kaip ir tikėtasi, pirmenybę teikė respublikonui santykiu 54 ir 45 proc. Demokratų kandidatui į savo pusę pavyko palenkti jaunus rinkėjus (54:44), o Dž. Bušas daugiau balsų gavo tarp pagyvenusių žmonių. 55 proc. iš Lotynų Amerikos kilusių rinkėjų savo balsus atidavė Dž. Keriui, tačiau tarp jų neblogai pasirodė ir Dž. Bušas su 42 proc. Demokratas, kaip ir tikėtasi, susirinko juodaodžių gyventojų balsus: už jį buvo devyni iš dešimties afroamerikiečių. Pakankamai vienareikšmiškas rezultatas yra ir tarp iš Azijos kilusių amerikiečių. 59 proc. jų rinkosi Dž. Kerį. Aiškus rinkėjų pasiskirstymas buvo ir pagal pajamas. 63 proc. amerikiečių, kurių metinės pajamos sudaro iki 15 tūkst. dolerių, prezidentu norėjo matyti Dž. Kerį. Dž. Bušą panašia persvara rinkosi daugiau kaip 200 tūkst. dolerių per metus gaunantys rinkėjai. Pastebima ir tai, kad dabartiniam prezidentui savo palankumą pirmiausiai reiškė vaikus auginančios šeimos ir ginklus turintys asmenys, o Dž.Keris mėgavosi karo priešininkų ir homoseksualų balsais. Po du trečdalius abiejų kandidatų šalininkų buvo įsitikinę, kad kitos pusės rinkimų kampanija buvo negarbinga.

Kai kurie pasaulio veikėjai jau reiškė savo nuomonę apie rinkimus ir jų galimą baigtį.

Japonijos ministras pirmininkas Džuničiras Koidzumis sakė, kad lenktynės, kaip ir laukta, yra įtemptos. “Nesvarbu, kuris kandidatas laimės, manau, kad iš esmės nebus pokyčių draugiškuose Japonijos ir Jungtinių Valstijų santykiuose, kurie labai svarbūs Japonijos ir JAV aljansui”, - pabrėžė jis. Izraelio užsienio reikalų ministro Silvano Šalomo nuomone, nebus jokio skirtumo tarp prezidento Dž. V. Bušo ir Dž. Kerio, jei jie tvirtai ir karštai palaikys Izraelį. Buvęs Švedijos ministras pirmininkas Karlas Biltas apie Dž. V. Bušą taip pasakė: “Jis yra už aiškiai laisvą prekybos politiką”. Kembridžo universiteto tarptautinių studijų centro profesorius Kristoferis Hilas sakė, kad “Tonis Bleras savo šalyje jau pasižymėjo bendrais veiksmais su Dž. V. Bušu, todėl mažai kas tepasikeis šiuo požiūriu”.

dpa-ELTA

Išsamiau apie JAV prezidento rinkimų rezultatus rašysime trečiadienį priede „XXI amžiaus horizontai“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija