Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kunigas, kardinolas, Popiežiaus draugas

Kardinolas Gustavas Josas

Popiežius Jonas Paulius II pareiškė užuojautą dėl savo jaunystės draugo 81 metų belgo kardinolo Gustavo Joso mirties. Jis mirė lapkričio 2 dieną Landskuterio miestelyje, kur dirbo parapijos klebonu nuo 1970 metų. Užuojautos telegramoje, pasiųstoje Briuselio arkivyskupui kardinolui Godfrydui Danielsui, Šventasis Tėvas priminė drauge su velioniu kartu praleistus studijų metus Romoje tuoj po Antrojo pasaulinio karo. „Meldžiu, kad mūsų Viešpats priimtų į savo Karalystę ištikimą savo tarną, kuris ilgai ėjo pastoracines pareigas“, – rašė Jonas Paulius II.

Kardinolas G.Josas buvo gimęs 1923 m. liepos 5 d. Sint Niklas vietovėje, Belgijos flamandų regione. Jis buvo jauniausias aštuonis vaikus turėjusioje katalikiškoje šeimoje, kurios net keturi vaikai tapo kunigais. Vienas kardinolo G.Joso brolis dirbo misionieriumi Japonijoje. Po kunigystės šventimų 1946 metų balandį G.Josas buvo išsiųstas į Romą rengti doktoratą iš kanonų teisės Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1946-1948 metais jis rezidavo Romos Belgų kolegijoje, kur tuo metu buvo ir jaunas kunigas Karolis Vojtyla, atvykęs iš Lenkijos rengti teologijos doktoratą vadovaujant tėvui dominikonui Režinaldui Garigu Legranžui.

Tarp abiejų dvasininkų užsimezgusi draugystė studijų Romoje laikotarpiu nenutrūko ir vėliau, K.Vojtylai tapus Krokuvos arkivyskupu, kardinolu ir 1978 metais – popiežiumi Jonu Pauliumi II. Jie keitėsi korespondencija, bent kartą per metus susitikdavo Lenkijoje, Belgijoje, o vėliau – Romoje. Popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Belgijoje 1985 ir 1995 metais, ten buvo surengti visų pokarinių studijų Romoje draugų susitikimas. Kardinolas G.Josas, dalydamasis su žiniasklaida prisiminimais, pasakojo, kad jaunystės metais jam labiausiai įsiminė būsimojo Popiežiaus didelis pamaldumas, kai jis, vienas medituodamas tyloje, bažnyčioje praleisdavo ištisas valandas. Kardinolas G.Josas taip pat sakė, kad, studijuodamas Romoje, kun. K.Vojtyla giedojo chore bei laisvalaikiu žaidė futbolą.

Grįžęs į Belgiją, kun. G.Josas dirbo karinę tarnybą atliekančių seminaristų mokymo centre, vėliau – moralinės teologijos profesoriumi Gento kunigų seminarijoje. Taip pat vadovavo Gento vyskupijos bažnytiniam tribunolui, gavo monsinjoro titulą. Nepaisydamas senyvo amžiaus, iki paskutiniųjų metų taip pat buvo už 20 kilometrų nuo Gento esančio Landskuterio parapijos klebonas, kur pasižymėjo uolia sielovadine tarnyste tarp jam paskirtos tikinčiųjų bendruomenės. Pripažindamas jo, kaip kunigo, ištikimybę Bažnyčiai, popiežius Jonas Paulius II savo 80-metį draugą 2003 metų spalį vykusioje konsistorijoje paskyrė į Kardinolų kolegiją.

Pokalbiuose su žiniasklaidos atstovais kardinolas G.Josas reiškė didelį susirūpinimą dėl Vakarų visuomenės sparčios sekuliarizacijos, tikėjimo praktikos mažėjimo bei paplitusių iškrypimų. Plataus tarptautinio dėmesio susilaukė jo vienas sausio mėnesį duotas interviu, kuriame buvo išreikšta nuomonė, kad dauguma vadinamųjų homoseksualų yra iškrypėliai. „Aš galiu savo krauju pasirašyti, kad iš visų tų, kurie save vadina lesbietėmis arba gėjais, gal tik penki ar dešimt procentų yra tikrieji gėjai ir lesbietės. Visi kiti – tik seksualiniai iškrypėliai“, – aiškino kardinolas G.Josas belgų žurnale vyrams „P – magazine“ paskelbtame pokalbyje.

Atkreipęs dėmesį į dažnus daugiatūkstantinius pusnuogių homoseksualų „meilės paradus“ didžiųjų miestų gatvėmis – sakoma, kad tokią pride manifestaciją jie nori surengti ir Šventojoje Žemėje – Jeruzalėje ar Betliejuje – jis pažymėjo, jog „tikrieji homoseksualai nemarširuoja gatvėmis su spalvingais apdarais. Tie žmonės turi rimtą problemą ir turi su ja gyventi“. Bažnyčia moko, kad homoseksualinis aktas yra nuodėmė, tačiau pačių homoseksualų, kaip asmenų, neatmeta, bet sielovadiškai jais rūpinasi padėdama skaisčiai gyventi. Beje, pasižymėjęs atviru savo minčių reiškimu, kardinolas G.Josas tame pačiame interviu vyrų žurnalui sakė, jog dabar paplitusi prezervatyvų populiarinimo politika neva dėl kovos su AIDS iš tikrųjų tik didina palaidumą. „Prezervatyvų vartojimas yra pavojingas tuo, kad jis skatina žmonių požiūrį į seksualinius santykius kaip į šunų gatvėje“, – sakė jis turėdamas galvoje, jog kontraceptikai pirmiausiai skirti primityviam fiziologiniam pasitenkinimui.

Kai dėl šio pareiškimo pasigirdo kritikos balsų, o homoseksualus ginantis „Lygių galimybių centras“ netgi pagrasino kardinolą G.Josą patrauksiąs baudžiamojon atsakomybėn, kitame interviu kardinolas sakė, kad jo mintimis buvo manipuliuojama, ištraukus jas iš bendro konteksto. Kaip žinoma, Belgija kartu su Olandija yra vienintelės valstybės pasaulyje, kur yra įteisinta homoseksualų „santuoka“. Pirmajame pokalbyje dėmesys kaip tik buvo sutelktas į šį klausimą, ir kardinolas G.Josas aiškino Bažnyčios mokymą, kad santuoka tegali būti jungtis tarp vyro ir moters su tarpusavio įsipareigojimu visam gyvenimui, ir kad homoseksualizmas yra specifinė problema, nieko bendra neturinti su prigimtiniu santuokos ir šeimos supratimu. Dėl savo atviros nuomonės reiškimo kardinolas G.Josas susilaukė ir gausaus paprastų tikinčiųjų pritarimo, nors Belgijos vyskupų konferencija nurodė to pareiškimo „privatumą“.

Mirus kardinolui G.Josui, kurio laidotuvės šiandien, lapkričio 12 dieną, įvyks Gento katedroje, Kardinolų kolegija dabar turi 186 narius, kurių 122 yra jaunesni nei 80 metų ir gali dalyvauti konklavoje. Belgija turi du kardinolus: 71 metų Briuselio arkivyskupą kardinolą Godfridą Danielsą ir Vatikane tarnystę atliekantį buvusį Vyskupų Sinodo generalinį sekretorių 76 metų kardinolą Janą Skotę.

© 2004 "XXI amžius"