|
Sielos išpažintis
Į muziejų eksponatai atplaukia įvairiai: surengus temines ekspedicijas, gaunant kurio nors rašytojo palikimą
Pamenu, buvo kaip dabar niūri rudens diena. Tada Lietuvių literatūros muziejus spraudėsi tik Maironio bute. Šeimyninėje glaudėsi administracija: direktorius, sektoriaus vadovas ir moksliniai bendradarbiai (tada, rodos, buvo tik trys). Staiga atėjo palyginti jaunas vyriškis. Jis sakėsi dainuojąs Kauno valstybiniame chore pas P.Bingelį (choras buvo neseniai gimęs) ir pasiūlė krūvą literatūrinės medžiagos. Tai esąs dėdės palikimas. Norįs šimto litų už viską. Peržiūrėjau. Yra vertingų eksponatų, pvz., nežinoma Jurgio Baltrušaičio su žmona nuotrauka, albumėlio Stokholmas su Salomėjos Nėries ir Petronėlės Orintaitės 1932 metais rašytaisiais ekspromtais
Tačiau mūsų visiškai nedomino krūvelėje esanti kažkokio laikraščio iškarpa. Bet interesantas pasakė: Arba imat viską, arba aš nešu kitur. Teko sutikti, nes, be suminėtųjų, buvo ir daugiau vertingų eksponatų. Man parūpo sužinoti albumo Stokholmas istoriją. Kai kas iš albumėlių įrašų autorių buvo jau palikę šios Žemės kelius. Todėl teko pasikliauti Emilijos Kvederaitės (Mykolaitienės) ir P.Orintaitės liudijimais.
Salomėja Nėris buvo aistringa keliautoja. Ypač ją žavėjo naujos erdvės, naujos kultūros ir kad kelionėje gali dažnai pabūti tik su savimi, paklusti savo mintims ir įspūdžiams. Taip 1932 metų vasarą, E.Kvederaitei (Mykolaitienei) pasiūlius, išsirengė su būreliu bendraminčių plaukti į Švediją. Kelionę organizavo jachtklubas. Ekskursijos vadovas Valstybinio teatro režisierius Antanas Sutkus.
Visa grupelė išplaukusiųjų Bornholmo laivu buvo puikios nuotaikos, tačiau, atsidūrus atviroje jūroje, laivą pradėjo supti. Veidai ėmė niauktis, balsai pritilo ir tik viena mintis buvo visų greičiau pasiekti žemę po kojomis.
Be Salomėjos, kajutėje buvo rašytoja P.Orintaitė, E.Kvederaitė ir Angelė Asevičiūtė.
Trumpas atokvėpis Gotlando saloje. Neaprėpiami vandenų toliai, rūsti gamta ir širdyje apsistojęs namų ilgesys poetę tarsi užbūrė. Ji vaikščiojo pakili, sklidina skaidrios nuotaikos.
Artėjant prie Stokholmo nusidriekė įspūdingas didesnių ir mažesnių salelių tiltas. Salomėja Nėris godžiai sekė akimis kažkada įvykusios rūsčios gamtos tragedijos pėdsakus
Pagauta ekstazės kajutės draugėms prisipažino, kad jos svajonė nusipirkti tokią salelę ir apsigyventi joje. Čia tiek erdvės, laisvės ir vienumos. Didybės ir tylos. Tik tu ir tavo mintys. Jokio pavydo ir nuoskaudos. Tokios nuotaikos ją lydėjo ir pasiekus Švediją. Kaip man pasakojo buvusios kajutės draugės, Salomėja Nėris viešnagės metu buvo trapi ir kartu vaikiškai skaidri.
Grįžtant keliauninkai nutarė savo įspūdžius surašyti minėtam Stokholmo albumėlyje, kuris 1971-aisiais ir nusėdo Lietuvių literatūros muziejaus fonduose. Čia rasime ir Salomėjos Nėries ekspromtą.
Pažinau ir pamilau aš
Tavo šėlstančias vilnis.
Vienu ritmu plaka tavo
Ir mano širdis.
Nekenčiu užmigusio
Ramaus vandenyno.
Tik kovos audringos šauksmas
Mane atgaivina.
S.Nėris.
Jūra
Poetui kelionė tai Sparnai. Ir dar kokie stiprūs!
Marija MACIJAUSKIENĖ
Kaunas
© 2004 "XXI amžius"
|