Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Likimai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Europos Sąjungoje krikščioniui nelieka vietos

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Seimui nederėjo skubotai ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos. ES trūksta tolerancijos ir pagarbos tikinčiųjų atžvilgiu, o krikščionybės nepaminėjimas ES Konstitucijoje liudija istorinės tiesos baimę. Taip Eltai tvirtino Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Maskva neslepia savo apetitų

Petras KATINAS

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir kandidatai į Ukrainos prezidentus - premjeras Viktoras Janukovičius (dešinėje) bei Viktoras Juščenka (kairėje) Džojos Barysaitės (ELTA) nuotrauka

Savaitgalį į neeilinį posėdį susirinkusi Ukrainos Aukščiausioji Rada (parlamentas) svarstė politinę situaciją šalyje ir nusprendė, kad Centrinė rinkimų komisija nugalėtoju neteisėtai paskelbė V.Janukovičių. Tačiau šis Ukrainos parlamento nutarimas neturi juridinės galios. Todėl galutinį verdiktą turi paskelbti Aukščiausiasis Teismas. Tačiau pirmadienį tai padaryti turėjęs teismas pareiškė, kad sprendimo kol kas nedarysiąs ir bylos medžiagą perdavė susipažinti B.Janukovičiui ir Centrinei rinkimų komisijai. Tad padėtis vėl lieka neaiški. Netgi Aukščiausiajam Teismui pripažinus rinkimų rezultatus negaliojančius dėl jų didžiulio klastojimo, vargu ar Maskva ir V.Janukovičius susitaikys su tokiu sprendimu.

Kam milijonai,
o kam - suskilusi gelda

Petras KATINAS

Palestiniečių prezidentas Jasiras Arafatas su žmona Suha savo namuose Tunise 1993 metų vasarą

Prancūzijos karo ligoninėje dar merdint Palestinos lyderiui Jasirui Arafatui prasidėjo arši kova dėl jo palikimo. Ne tiek politinio, kiek finansinio. Kitaip tariant, velionio grobio, sukaupto per ilgus vadovavimo Palestinos išsivadavimo organizacijai (PIO) metus.

Prisiminkime J.Arafato istoriją, nors apie jo gyvenimą prirašyta ne dešimtys, o šimtai knygų bei kitų publikacijų. Dabar publikacijų ir komentarų pasipylė dar daugiau.

Prie keramikos muziejaus -
ąžuoliniai puodžiai

Rūta JONUŠKIENĖ

Plenero dalyviai Stasys Karanauskas, Jonas Tvardauskas, Rimantas Zinkevičius ir idėjos autorius Leliūnų keramikos muziejaus įkūrėjas Vytautas Valiušis

Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, prie Vytauto Valiušio keramikos muziejaus, kiemelyje, stebuklingai greit išsirikiavo mediniai žmonės – galvą žemyn nuleidusi basakojė našlaitėlė, guvus ir gyvenimu patenkintas puodžius, į turgų vykstančių kaimo amatininkų porelė, puodais prekiaujanti kaimo moterėlė...Spalį dešimt dienų Leliūnuose vyko skulptorių pleneras, kurio metu iš lietuviško ąžuolo medžio buvo kuriamos skulptūrinės kompozicijos puodžiaus tema. Plenerui pasibaigus, vienintelio Lietuvoje keramikos muziejaus kiemelį papuošė skulptūros, priversdamos praeivius ir muziejaus lankytojus ne tik sustoti, bet ir nusišypsoti – dabar muziejus galės didžiuotis ne tik moliniais, bet ir mediniais puodais...

Vientisa kančia ir klaidomis

Alfas PAKĖNAS

Vakaras Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Jo vedėja Dalia Poškienė Salomėjos Nėries kūrybą pamėgo vaikystėje Zenono Baltrušio nuotrauka

Šimtasis Salomėjos Nėries ruduo

Lapkričio 17-ąją Salomėja Nėris peržengė savo šimtmečio slenkstį. Šiame pasaulyje išgyveno 40 metų. Kitų metų vasarą sueis 60 metų, kai poetė išėjo Amžinybėn. Čia paliko savo kūrybą, savo sielos veidrodį: eilėraščius, dienoraščius, poemas, laiškus ir beletrizuotas tautos pasakas. Anot rusų lyriko Sergejaus Jesenino, kurį poetė labai mėgo, jo eilėraščių yra vertusi į gimtąją kalbą, „kas dega, tasai ir užgęsta – belieka tiktai pelenai“. Poetės kūnas jau virto laiko pelenais, dulkele Petrašiūnų kapinėse, o jos kūryba ligi šiol gyva, verčianti jaudintis, grožėtis. Ir prisiminti kūrėją. Tie tekstai, kažkada sugėrę poetės sielos gėlos, jaunystės džiaugsmo syvus, grožio ilgėjimąsi ir šniokščiančius tėviškės vėjus, dabar alsuoja mums, laikiniems šios žemės keleiviams.

Šokti ir dainuoti...

Lietuvos liaudies buities muziejaus
etnografiniam ansambliui - 30

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Lietuvos liaudies buities muziejaus etnografinės grupės 30-mečio susitikimas

Daugelis mūsų atkeliavome iš žaliųjų kaimo sodybų. Anot poeto, esame antroji, gal trečioji karta nuo žagrės. Mūsų šaknys ten, kur žydinčios pievos, skaidrios upės, žydri ežerai, ošiančios girios, kur tėvų ir protėvių prakaitu laistyta žemė, juos maitinusi ir rengusi.

Iš gėlių ir žiedlapių

Tautodailininkė Asta Ramoškienė

Paveiksluose marguoja vasara

Laukuose karaliauja lapkritis, lietaus ašaromis apverkiantis vis trumpėjančias dienas, paskutinius žemėn krintančius medžių lapus, kaskart vis daugiau pabarstant sniego – jau čia pat žiema. Tačiau ne visur niūru ir nejauku. Bent trys Utenos kraštotyros muziejaus salės žydi gėlėmis, dovanojančiomis vasaros siausmą, spalvų margumą, šviesos ir šešėlių žaismą – muziejuje pirmąją personalinę floristinių kompozicijų ir atvirukų parodą, sutampančią su gražiu autorės gimtadieniu, surengė tautodailininkė Asta Ramoškienė.

Kunigas, pranciškonas, poetas

Džiuljeta KULVIETIENĖ

Kun. Leonardas Andriekus

Sakoma, kad XII amžiuje šv. Pranciškus pamatė pranašišką sapną išgirdo žodžius: „Eik ir atstatyk begriūvančią Bažnyčią“ ir pradėjo atstatinėti sugriuvusias bažnytėles. Dirbo, kol vieną dieną suvokė: yra vidinė Bažnyčia, kurią reikia nuolat atstatyti...

Vienuoliui pranciškonui, poetui Leonardui Andriekui šiemet būtų suėję 90 metų. Šią datą spalį minėjo Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune ir Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių ordinas.

Jaunimo kelias. Ir ne vien tai

Benjaminas ŽULYS

Ambasadorius dr. Vytautas Antanas Dambrava (kairėje) susitikime su Kauno visuomene. Sėdi trečias iš kairės – Juozas Kojelis

Mokytojas – ne profesija, o – pašaukimas

Kaune, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus – memorialinio buto svetainėje, įvyko Kauno miesto pedagogų susitikimas su fondo „Į laisvę“ nariais – buvusiu pedagogu, ambasadoriumi dr. Vytautu Antanu Dambrava bei žymiu išeivijos visuomenės veikėju, pedagogu Juozu Kojeliu. Susitikimo programoje buvo numatyta aptarti aktualias švietimo, dorinio, dvasinio ugdymo ir kitas temas.

Ar senutė jau pavargo?

Savąją tautinę kultūrą gali išlaikyti tik tauta, o ne valdžia

Julė KILČIAUSKIENĖ

Algirdas Patackas

Širdyje virpa mintis, sunki kaip prinokęs obuolys, – rodos, atsiskirs nuo jos ir bumbtelės kam nors tiesiai į pakaušį... Liks guzas, o gal dar baisiau... Taigi bijodama, kad taip neatsitiktų, pati tyliai nuraškau ją ir dalijuos su jumis – ar išgyvens lietuviškoji kultūra?

Galima nustebti ir šūktelėti: nesąmonė! Tokios problemos nėra! Tačiau jei įsiklausysime į pulsą, kuriuo plaka tautos širdis, jei apsižvalgysime po jos kaimelius ir miestelius, pagaliau jei ilgėliau pasėdėsime prie visų lietuviškų televizijų ir jei dar atsiminsime, kad jau esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, tikiu, kad mano tęžtančiu obuoliu į pakaušį besigrasinanti mintis daug kam pasirodys artima.

Kraštotyrininkė įvertinta
J. Basanavičiaus premija

Kraštotyrininkė Irena Seliukaitė Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Didžiausius kraštotyros lobius sukaupusiame Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo pagerbta šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, garsi kraštotyrininkė Irena Seliukaitė. Premiją etninės kultūros paveldą ir jo apsaugą jau ketvirtį amžiaus populiarinančiai I. Seliukaitei įteikusi laikinai einanti pareigas kultūros ministrė Roma Žakaitienė sakė, jog etninės kultūros tradicijų puoselėjimas garsiai kraštotyrininkei jau ne vienerius metus yra tapęs gyvenimo būdu, ją asmeniškai pažįsta atokiausių Lietuvos kampelių, kaimų ir miestelių žmonės, nes I. Seliukaitė su kraštotyrininkų ekspedicijomis ir savo iniciatyva yra apkeliavusi visą Lietuvą. „Irenos sukaupta kraštotyrinė medžiaga jau tapo neįkainojamu vadovėliu ateities kartoms. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, jog Irenos darbas įkvepia pačias bendruomenes aktyviai domėtis savo tėvų ir senelių istorija bei tradicijomis ir patiems aktyviai pažinti savo krašto kultūrą“, - pažymėjo R. Žakaitienė.

Atidavė skolą menininkams

Vyriausybės meno premijos laureatai

Nors ir dvigubai padidinusi meno premijos laureatų skaičių, Vyriausybė jaučia sąžinės graužatį negalėdama pagerbti visų menui nusipelniusių šalies kultūros žmonių, įteikdamas Vyriausybės meno premijas dešimčiai garsių Lietuvos menininkų pripažino premjeras Algirdas Brazauskas.

Šių metų Vyriausybės meno premijos už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus įteiktos dailininkui keramikui Juozui Adomoniui, rašytojams Vandai Juknaitei ir Henrikui Algiui Čigriejui, kino režisieriams Almantui Grikevičiui ir Rimtautui Šiliniui, dainininkui Virgilijui Noreikai, fotomenininkui Jonui Romualdui Rakauskui, dailininkėms Adasai Skliutauskaitei ir Eglei Valiūtei bei obojininkui Juozui Rimui.

Atminties pėdos

Marija MACIJAUSKIENĖ

Iš kairės: Bernardas Brazdžionis, J.Balčiūno-Švaisto žmona, J.Balčiūnas-Švaistas, Petronėlė Orintaitė, Ona Miciūtė, Valerija Barmienė, Kazys Januta, P.Orintaitės vyras. Taip 1960 metais Los Andžele susirinko plunksnos draugai

Tai nutiko turbūt apie 1972 metus. Įjungiau televizorių, o čia mūsų visų mylimas ir gerbiamas solistas Vaclovas Daunoras pasakoja apie tai, kad, viešint Kalifornijoje, Valerija Barmienė jam įdavusi Salomėjos Nėries iš vokiečių kalbos verstų dainų tekstus parvežti Lietuvon. To man tik ir reikėjo. Nors tuo metu teko intensyviai rūpintis atgauti visus Maironio namus (jau vadovavau Maironio lietuvių literatūros muziejui), lėšomis jų kapitaliniam remontui, etatais ir kt., bet tokios progos negalėjau praleisti. Man rodos, kad jau tą patį vakarą paskambinau dainininkui ir paprašiau audiencijos.

Stagnacijos akivare

Petras KATINAS

Visame pasaulyje žinomas rusų rašytojas Danijilas Graninas, daugelio literatūros kritikų vadinamas rusų garbės, sąžinės ir padorumo etalonu, vertindamas dabartinį gyvenimą ne tik Rusijoje, bet ir visoje posovietinėje erdvėje, pareiškė, jog „dabar viešpatauja cinizmo ir tiktai pinigų kultas, o dar turintiesiems sąžinę – vieni nemalonumai“. Teisingas pastebėjimas, bet nuo jo niekam ne lengviau. Ypač kai matai, kaip „socialiai orientuota“ valdžia, partinius nomenklatūrininkus dabar smarkiai atskiedusi oligarchais su kriminaliniu atspalviu, švaistosi pinigais ir net nebežino, kaip juos išvaistyti.