Atnaujintas 2004 gruodžio 1 d.
Nr.90
(1293)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Tilžės Akto reikšmė

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Vakar paminėjome Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. Akto pasirašymo Tilžėje 86-ąsias metines. Šis niekieno neverčiamas mažlietuviams apsisprendimo žingsnis – vienas svarbiausių Mažosios Lietuvos dokumentų nelengvoje krašto istorijoje. Paskelbto Akto tikslas – į vieną valstybę sujungti dvi tautos dalis: Mažąją ir Didžiąją Lietuvas. Akte siekiama prie Didžiosios Lietuvos prijungti rytprusių, vadinamąją Lietuvos provinciją, su Klaipėdos, Šilutės, Ragainės, Tilžės, Stalupėnų, Pilkalnio, Gumbinės, Įsručio, Labguvos ir kitomis lietuviškomis bei prūsiškomis žemėmis. Gaila, kad Akto siekis liko neįgyvendintas. Tad Aktą galutinai įgyvendinti privalės ateities kartos.


Kėslas

Keliautojas, antropologas, tremtinys Antanas Poška, pasakodamas apie savo buvusį viršininką sovietmečio mokslinčių Juozą Žiugždą, prisimindavo kalbininko, baltų ir slavų kalbų tyrinėtojo Viačeslavo Ivanovo žodžius, skirtus J. Žiugždai: „Pirmą kartą patiriu, kad žmogus, taip nemylintis savo tautos, rašo jos istoriją“. Pasižyminčiųjų nemeile savo tautai dabar Lietuvoje apstu. Antai neseniai paskelbti visuomenės nuomonių apie tautybes tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai palankiausiai – 44,5 proc. – vertina rusų tautybės žmones, o lietuvius – tik 7,7 proc. Vadinasi, lietuviai rusą daugiau myli už lietuvį beveik šešis kartus. Neabejotina, kad šis santykis dar daugiau pasikeistų lietuvių nenaudai, jei Lietuvoje būtų apklausti tik buvę komunistiniai ideologai, partinės nomenklatūros atstovai, sovietmečiu habilituotais daktarais, akademikais tapę asmenys. Nemeilę savo tautai parodė ir pastarųjų rinkimų į Seimą rezultatai, kai rusas, Lietuvoje sukurpęs gausiausią partiją, ją atvedė į Seimą.


Atidengtas paminklas žuvusiam pasieniečiui

Pasieniečiui G. Žaguniui -
granitinis paminklas
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Lapkričio 19 dieną Šalčininkų rajone iškilmingai atidengtas paminklas pirmajam po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje žuvusiam Lietuvos pasieniečiui Gintarui Žaguniui (1957-1991). 1991 m. gegužės 19 d. tuometinės Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininkas G. Žagunis buvo nušautas per tarnybą Krakūnų poste, prie sienos su Baltarusija. Tuo metu G. Žaguniui buvo 33 metai.

Tragedijos vietoje, Krakūnų kaimo viduryje, pastatytą paminklą pašventino Dieveniškių parapijos klebonas kun. Dominykas Valančiauskas.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija