Atnaujintas 2004 gruodžio 1 d.
Nr.90
(1293)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Šokti ir dainuoti...

Lietuvos liaudies buities muziejaus
etnografiniam ansambliui - 30

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Lietuvos liaudies buities
muziejaus etnografinės
grupės 30-mečio susitikimas

Daugelis mūsų atkeliavome iš žaliųjų kaimo sodybų. Anot poeto, esame antroji, gal trečioji karta nuo žagrės. Mūsų šaknys ten, kur žydinčios pievos, skaidrios upės, žydri ežerai, ošiančios girios, kur tėvų ir protėvių prakaitu laistyta žemė, juos maitinusi ir rengusi.


Rekonstruota biblioteka

Po beveik pusmetį trukusių Ukmergės viešosios bibliotekos remonto darbų, naujai įrengtose Periodikos ir interneto skaityklos patalpose netrūksta lankytojų. Ukmergiškiai dabar džiaugiasi puikiomis patalpomis, gražiai sutvarkyta aplinka, gera, modernia įranga. Naujai rekonstruotų patalpų atidarymo dieną lankytojai turėjo galimybę valandą nemokamai naudotis internetu. Iškėlus skaityklą iš trečiojo aukšto bei prie durų įrengus pandusą, neįgalieji lankytojai vežimėliais pateks į patalpas. Pasak bibliotekos direktorės Rasos Griškevičienės, po rekonstrukcijos įrengtas metodinis kabinetas, buitinės patalpos, kambarėliai sargams, ūkio darbuotojams, suremontuoti tarnybiniai kabinetai, atnaujintas parketas parodų galerijoje, neįgaliesiems įrengtos plačios durys, pritaikytas specialus tualetas.


Prie keramikos muziejaus -
ąžuoliniai puodžiai

Rūta JONUŠKIENĖ

Plenero dalyviai Stasys
Karanauskas, Jonas
Tvardauskas, Rimantas
Zinkevičius ir idėjos autorius
Leliūnų keramikos muziejaus
įkūrėjas Vytautas Valiušis

Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, prie Vytauto Valiušio keramikos muziejaus, kiemelyje, stebuklingai greit išsirikiavo mediniai žmonės – galvą žemyn nuleidusi basakojė našlaitėlė, guvus ir gyvenimu patenkintas puodžius, į turgų vykstančių kaimo amatininkų porelė, puodais prekiaujanti kaimo moterėlė...Spalį dešimt dienų Leliūnuose vyko skulptorių pleneras, kurio metu iš lietuviško ąžuolo medžio buvo kuriamos skulptūrinės kompozicijos puodžiaus tema. Plenerui pasibaigus, vienintelio Lietuvoje keramikos muziejaus kiemelį papuošė skulptūros, priversdamos praeivius ir muziejaus lankytojus ne tik sustoti, bet ir nusišypsoti – dabar muziejus galės didžiuotis ne tik moliniais, bet ir mediniais puodais...


Vientisa kančia ir klaidomis

Alfas PAKĖNAS

Vakaras Vinco Kudirkos
viešojoje bibliotekoje.
Jo vedėja Dalia Poškienė
Salomėjos Nėries kūrybą
pamėgo vaikystėje
Zenono Baltrušio nuotrauka

Šimtasis Salomėjos Nėries ruduo

Lapkričio 17-ąją Salomėja Nėris peržengė savo šimtmečio slenkstį. Šiame pasaulyje išgyveno 40 metų. Kitų metų vasarą sueis 60 metų, kai poetė išėjo Amžinybėn. Čia paliko savo kūrybą, savo sielos veidrodį: eilėraščius, dienoraščius, poemas, laiškus ir beletrizuotas tautos pasakas. Anot rusų lyriko Sergejaus Jesenino, kurį poetė labai mėgo, jo eilėraščių yra vertusi į gimtąją kalbą, „kas dega, tasai ir užgęsta – belieka tiktai pelenai“. Poetės kūnas jau virto laiko pelenais, dulkele Petrašiūnų kapinėse, o jos kūryba ligi šiol gyva, verčianti jaudintis, grožėtis. Ir prisiminti kūrėją. Tie tekstai, kažkada sugėrę poetės sielos gėlos, jaunystės džiaugsmo syvus, grožio ilgėjimąsi ir šniokščiančius tėviškės vėjus, dabar alsuoja mums, laikiniems šios žemės keleiviams.


Atidavė skolą menininkams

Vyriausybės meno premijos laureatai

Nors ir dvigubai padidinusi meno premijos laureatų skaičių, Vyriausybė jaučia sąžinės graužatį negalėdama pagerbti visų menui nusipelniusių šalies kultūros žmonių, įteikdamas Vyriausybės meno premijas dešimčiai garsių Lietuvos menininkų pripažino premjeras Algirdas Brazauskas.

Šių metų Vyriausybės meno premijos už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus įteiktos dailininkui keramikui Juozui Adomoniui, rašytojams Vandai Juknaitei ir Henrikui Algiui Čigriejui, kino režisieriams Almantui Grikevičiui ir Rimtautui Šiliniui, dainininkui Virgilijui Noreikai, fotomenininkui Jonui Romualdui Rakauskui, dailininkėms Adasai Skliutauskaitei ir Eglei Valiūtei bei obojininkui Juozui Rimui.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija