Atnaujintas 2004 gruodžio 1 d.
Nr.90
(1293)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Iš gėlių ir žiedlapių

Tautodailininkė
Asta Ramoškienė

Paveiksluose marguoja vasara

Laukuose karaliauja lapkritis, lietaus ašaromis apverkiantis vis trumpėjančias dienas, paskutinius žemėn krintančius medžių lapus, kaskart vis daugiau pabarstant sniego – jau čia pat žiema. Tačiau ne visur niūru ir nejauku. Bent trys Utenos kraštotyros muziejaus salės žydi gėlėmis, dovanojančiomis vasaros siausmą, spalvų margumą, šviesos ir šešėlių žaismą – muziejuje pirmąją personalinę floristinių kompozicijų ir atvirukų parodą, sutampančią su gražiu autorės gimtadieniu, surengė tautodailininkė Asta Ramoškienė.

Pažįsta šimtus laukų ir pievų gėlių

Augalais Asta domisi nuo pat vaikystės, o intensyviai floristikos srityje dirba jau dešimt metų. Moteris žino, kada ir kokios laukų, pievų, miškų bei darželių gėlės pražysta, kada jų spalvos pačios ryškiausios ir sodriausios. Jos namuose saugoma šimtai, o gal tūkstančiai kruopščiausiai sudžiovintų gėlių žiedlapių ir augalų lapelių, tampančių nepakartojamo grožio floristiniais paveikslais, miniatiūromis ir atvirukais.

„Taip jau susiklostė gyvenimas, kad konkrečios specialybės neįgijau. Kurį laiką dirbau darželio auklėtoja, o paskui pasinėriau į kūrybą, – pasakoja A.Ramoškienė. – Pirmasis mano darbų vertintojas ir kritikas yra sūnus Martynas, Adolfo Šapokos gimnazijos gimnazistas“.

Paveikslai vien iš augalų

Kai ankstyvą pavasarį ar vasaros viduryje sužydi gėlės, daug kas nė nepastebi, kokia augalų ir jų žiedų įvairovė sudaro vientisą spalvų ir atspalvių mozaiką, džiuginančią širdį. Asta, brisdama per pievas, mato ne tik jų vienovę, bet ir kiekvieną atskirą augalėlį, kuris nuskintas, paskui sudžiovintas, keliolika kartų perkilnojant tarp storiausių knygų puslapių, tampa meno kūriniu.Tikrai nuostabu, kad tautodailininkės sukurtuose floristiniuose paveiksluose gėlės pražysta dar kartą. Dažnai jos „atgimsta“ jau nebe tais žiedais, kuriais siūravo vėjuose – raudoni rožių žiedlapiai virsta tulpėmis, įstabaus grožio pinavijomis ar vainikuose įpintomis raudonžiedėmis aguonomis. Paveiksluose vėl suspindi neužmirštuolių mėlis ir kuklus našlaičių margumas, rudens lapo geltonis ir gaivi pavasario žaluma.

Parodos lankytojai net savo akimis netiki, kad visas paveikslas sukurtas vien iš įvairiausių augalų – be jokio brūkštelėjimo teptuku, be akvarelinio dažo.

Dalijasi kūrybos paslaptimis

A.Ramoškienė – daugelio kolektyvinių tautodailės parodų dalyvė. Šią vasarą moteris perteikė floristinių paveikslų kompozicijos paslaptis Utenos pagrindinės mokyklos moksleiviams, vasaros stovyklos „Pažink save“ dalyviams, kurių iš įvairių augalų sukurti atvirukai muziejuje eksponuojami šalia tautodailininkės darbų. Vaikų lopšelio-darželio pedagogių kolektyvas irgi džiaugiasi A.Ramoškienės pamokomis, kurių metu daug išmoko ir sužinojo.

„Didžiausia mano svajonė – išmokyti šio meno kuo daugiau vaikų. Kiekvienam darbeliui sukurti reikia širdies, fantazijos ir rankų šilumos, tačiau kiekvienas darbelis vis kitoks, ir niekur tokio, kokį padarei pats, nenupirksi“, – sako lyg juvelyrė stropiai ir pedantiškai iš smulkiausių augalų lapelių grožį kurianti moteris.

Keturmetė Astos giminaitė Beata, žiūrėdama, kaip ant balto popieriaus lapo vėl pražysta gėlės, jau dabar žino, kuo bus suaugusi. „Klijuosiu atvirukus“, – sako mergaitė, tiesdama parodos autorei margą gėlių puokštę, kuri tikriausiai žydės ne vieną ir ne dvi dienas, nes visa, kas gimsta ir žydi iš meilės, žydi amžinai – darbuose, širdyje ir atmintyje.

Rūta JONUŠKIENĖ

Utena

Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija