Atnaujintas 2004 gruodžio 3 d.
Nr.91
(1294)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Svečiavosi kunigas jėzuitas

Kunigas Antanas Saulaitis, SJ,
pas šilališkius

Šilalės švietimo centro pakviestas, pirmą kartą Šilalėje svečiavosi kun. Antanas Saulaitis, SJ. Jis su rajono pedagogais ir kitų profesijų žmonėmis gvildeno dvasinį žmogaus pažinimą iš religinės ir pasaulietinės psichologijos pozicijų. Kun. A.Saulaitis pabrėžė, kad tikėjimą, maldą reikia suvokti ne kaip individualų dalyką, t.y. norą „pelnyti dangų“ tik sau, o galvoti apie visą žmoniją. Pasak jo, tikrieji katalikai yra ne tie, kurie daug meldžiasi savo intencijomis, o tie, kurie mato skurdžius, vargšus, alkoholikus, narkomanus, neįgalius žmones ir stengiasi jiems nesavanaudiškai ištiesti pagalbos ranką, ir tai daro su malda lūpose. Kaip pavyzdį jis nurodė palaimintąją Motiną Teresę. Kalbėdamas apie žmogaus brandą, kun. A.Saulaitis sakė, kad mažo vaikelio ištiestos rankos, jo smalsus žvilgsnis prašyte prašo tėvų parodyti jį supantį pasaulį. Tai pats svarbiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis, kuriuo turi tinkamai rūpintis tėvai ir visa šeima. Paauglystėje atsiranda noras bendrauti, išreikšti save ir toliau viską kuo plačiau pažinti, duoti kitam. Brandos amžiuje, o ypač senatvėje žmogus perduoda savo gyvenimo patirtį, tradicijas. Pasak kun. A.Saulaičio, tai būtina, nes be gyvenimiškos patirties, be tradicijų puoselėjimo nevyktų progresas. Ir tinkamiausias metas šeimų tradicijoms, tikėjimo tiesoms perteikti yra Adventas – ramybės ir susikaupimo metas. Tai pats geriausias laikas atsiverti tėvams ir vaikams.

Pasak kun. A.Saulaičio, pedagogų pareiga – ugdyti asmenį, kuris dvasia, dora ir protu bręstų visą gyvenimą. Jaunas žmogus turi suvokti, kad jo buvimas šioje žemėje turi būti glaudžiai susietas su visa bendruomene. Kiekvienas turime tarnauti visos žmonijos labui. Tai suvokdami, mes toliau kūrybiškai ir darniai kursime Dievo mums paliktą pasaulį, jį iš katalikiškų pozicijų visapusiškai tobulindami, taurindami.

Kun. A.Saulaitis atsivežė pluoštą vaizdinės medžiagos. Buvo sprendžiamos įvairios užduotys, atliekami testai ir kt. Be to, salėje garbusis lektorius surengė atsivežtų paveikslų parodą, kuri visus itin sudomino, nes tai buvo ne vien paveikslų žiūrėjimas, bet ir gilus pamąstymas, žvelgiant į juos.

Niekas nenuobodžiavo ilgiau nei pusdienį bendraudamas su kun. A.Saulaičiu. Atvirkščiai, visi pageidavo dar kartą susitikti su šiuo įdomiu ir itin nuoširdžiu kunigu.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Šilalė

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija