Atnaujintas 2004 gruodžio 8 d.
Nr.92
(1295)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Bauginanti nežinomybė

Petras KATINAS

Ukrainos Aukščiausiajam teismui pripažinus, jog antrojo prezidento rinkimų rato rezultatai buvo suklastoti, ir paskelbus, kad pakartotini rinkimai bus rengiami gruodžio 26 dieną, Kijevo gatvėse ir aikštėse kilusi džiaugsmo banga greitai baigėsi. Nors promaskvietiškas kandidatas V.Janukovičius sutiko su Aukščiausiojo teismo sprendimu ir pareiškė dalyvausiąs rinkimuose, tampa visiškai aišku, kad prezidentas L.Kučma vėl pradėjo žaisti užkulisinius žaidimus siekdamas palaužti opoziciją ir iš viso atidėti rinkimus neribotam laikui. Aukščiausiosios Rados vadovybė pranešė, kad dešimčiai dienų atidedamas posėdis, kuriame bus svarstomos rinkimų įstatymo ir Konstitucijos pataisos. Tai reiškia, kad ir parlamento vadovybė turi savo planų, kaip „reikiama“ linkme paveikti neturinčius savo tvirtos pozicijos deputatus. L.Kučma apkaltino V.Juščenką ir opoziciją, kad jie kelia „neįvykdomus reikalavimus“. Savo ruožtu V.Juščenka pareiškė, jog jis nutraukia bet kokius kontaktus su L.Kučma ir V.Janukovičiumi, kol nebus paleista dabartinės sudėties Centrinė rinkimų komisija ir neatsistatydins V.Janukovičiaus vyriausybė. Jos atsistatydinimo, beje, pareikalavo ir parlamento dauguma. Taip pat absoliučiai nieko nedaroma, kad būtų imtasi priemonių prieš Donecko, Lugansko ir Charkovo sričių administracijų vadovus, kurie atvirai kursto separatistines nuotaikas visuomenėje. Dar daugiau, praėjusį savaitgalį Charkove įvyko vadinamasis visų lygių tarybų atstovų suvažiavimas, kuris paskelbė nutarimą, raginantį abu kandidatus – V.Janukovičių ir V.Juščenką – atsisakyti dalyvauti būsimuosiuose rinkimuose. Taip pat „suvažiavimas“ savo pareiškime pabrėžia, jog rinkimai turi įvykti tiktai tada, kai bus įgyvendintos politinės reformos, pirmiausia suteikiant regionams daugiau teisių: tai yra faktišką autonomiją su labai didelėmis teisėmis. Kitaip tariant, pratęsti dabartinio prezidento L.Kučmos valdymą neribotam laikui. Beje, tame visų lygių atstovų suvažiavime dalyvavo tik prorusiškų sričių delegatai, kuriuos parinko tų sričių administracija.

Akivaizdu, kad Maskva ir L.Kučma siekia visų pirma priversti, nepanaudojant jėgos, užtęsti laiką ir padaryti taip, kad daugiatūkstantinės V.Juščenkos ir demokratijos rėmėjų minios pasitrauktų iš Ukrainos sostinės gatvių ir aikščių. L.Kučma ir jo Maskvos šeimininkai puikiai supranta, jog žmonės pavargo nuo demonstracijų, šalčio ir darganos. Apie tokį scenarijų Maskvos dienraštyje „Komsomolskaja pravda“ prasiplepėjo politikos apžvalgininkas Vladimiras Vorsobinas, pavadinęs savo straipsnį: „Jeigu Juščenka pasitrauks iš Kreščiatiko (centrinė Kijevo gatvė – P.K.) – jam galas!“ Straipsnyje piktinamasi, kad daugiau nei pusę demonstrantų Kijeve sudaro studentai ir moksleiviai, atvykę iš Vakarų Ukrainos, jiems rengiami populiariausių estrados grupių nemokami koncertai, o Kijevo gyventojai dosniai maitina arbata, kava ir sumuštiniais. Be to, Kijevo merija leidžia jiems pailsėti universitetų ir kitų mokyklų bendrabučiuose, o už kiekvieną dieną, praleistą gatvėse, netgi neva sumoka po 50 grivnų (10 Ukrainos grivnų – 4,90 Lt).

V.Vorsobinas, aišku, teigia, kad tas išlaidas padengia amerikiečiai, tiktai visa tai daro „daug subtiliau ir techniškiau nei Maskva“. Be to, Rusijos laikraščiai kaltina Ukrainos žiniasklaidą, ypač 5-ąjį televizijos kanalą, kuris esą dieną ir naktį veda „gebelsinę propagandą“. Žodžiu, seni Maskvos propagandos triukai, kuriuos ir Lietuva išgyveno Atgimimo bei vėlesniais metais. Tie patys štampai apie buržuazinius nacionalistus, fašistus ir pan.

Be to, V.Vorsobinas konstatuoja: „Ukrainos nelaimei, Juščenka neturi kelio atgal. Jeigu jis paleis liaudį iš Kijevo gatvių ir aikščių – jam galas! Kreščiatikas yra daugiatūkstantinė jo saugumo garantija ir paskutinioji pergalės viltis. Todėl visa finansinė ir organizacinė „oranžinių“ galybė dabar mesta politinėms aistroms kurstyti gatvėse“.

Nepaisant ES lyderių pareiškimų ir tariamo susirūpinimo demokratija, Ukrainos demokratams kelia susirūpinimą ir netgi neviltį gana pasyvi ES pozicija.

Rusijos ir prorusiškų Ukrainos sričių politikai bemat pasigriebė gana įtakingo britų laikraščio „Guardian“ publikaciją, kurioje akcentuojama, jog Ukrainos politinės krizės eigoje aiškiai matyti Vašingtono ranka. „Tai, kad už tų įvykių stovi Vašingtonas, matyti iš to, kas išreiškia pačią didžiausią paramą provakarietiškai opozicijai ir dalyvauja protesto akcijose. Tūkstančiai jaunų žmonių, pasipuošę oranžiniais atributais, užpildė Ukrainos sostinės gatves reikalaudami nuversti dabartinį režimą. Matant visa tai, ypač kad politiškai pasyvioje šalyje ėmė taip aktyviai reikštis jaunų žmonių grupės, galima padaryti vienintelę išvadą: ten pasidarbavo amerikiečių specialistai“, - rašo „Guardian“. Dar daugiau, šis Londono laikraštis kone žodis žodin kartoja Maskvos politikų ir politologų teiginius, kad Vašingtonas daro tas pačias „manipuliacijas“, kurias jau naudojo Serbijoje ir Gruzijoje, o dabar tęsia Ukrainoje ir rengiasi šį savo patyrimą perkelti į Baltarusiją, Moldovą ir Centrinės Azijos buvusias sovietines respublikas. Tokie straipsniai „Guardian“ ir kituose Vakarų laikraščiuose rodo, kad Vakarų šalių lyderiai, ypač Berlyne ir Paryžiuje, bijo supykdyti V.Putiną. Visų pirma dėl iš Rusijos tiekiamų energetinių resursų. Mažai susimąstoma, kad tokie veiksmai yra perdėm ciniški ir vyksta Ukrainos, kaip nepriklausomos valstybės, sąskaita.

Ryškėja dar vienas dalykas. Tai prezidento L.Kučmos politiniai zigzagai. Kviesdamasis į Kijevą tarptautinius tarpininkus – Lenkijos ir Lietuvos prezidentus A.Kvašnievskį ir V.Adamkų bei ES užsienio politikos koordinatorių Ch.Solaną, L.Kučma lemiamu momentu lekia į Maskvą konsultuotis su Rusijos prezidentu V.Putinu.

Be to, L.Kučma daro pareiškimus, nepaprastai malonius V.Putino ausiai. Pavyzdžiui, jog ukrainiečiai pernai uždirbo Rusijoje daugiau kaip 1,3 mlrd. dolerių ir visus tuos pinigus atsivežė į tėvynę. Ir dar prezidentas pabrėžia, kad JAV bei Europa kartu paėmus investavo į Ukrainos ekonomiką lygiai tokią pačią sumą. Jeigu dar būtų tie 2,5 mlrd. dolerių, kuriuose rusų poilsiautojai palieka Kryme, tai, pasak L.Kučmos ir V.Janukovičiaus, didžiausius dividendus Ukraina gauna iš „broliškos dviejų didžiausių slavų tautų draugystės“.

Kaip vystysis įvykiai Ukrainoje, niekas nesiima prognozuoti. Ypač kas nugalės: oranžiniai ar raudonieji prorusiški rytinių Ukrainos sričių oligarchai, tarp jų ir prezidentas L.Kučma. Visi ženklai rodo, kad keičiasi Maskvos scenarijus būtinai pasodinti į Ukrainos prezidento kėdę V.Janukovičių. Sprendžiant iš neoficialių pranešimų, Kremlius jau pasirinko kitą favoritą - buvusį Nacionalinio banko pirmininką Dnepropetrovsko klano oligarchą Sergejų Tigipką, atsistatydinusį ne tik iš Nacionalinio banko, bet ir iš V.Janukovičiaus rinkimų štabo vadovo pareigų. Todėl manoma, kad V.Putinas ir L.Kučma savo žaidime jau pasirinko naują pėstininką, tuo labiau kad S.Tigipka, skirtingai nuo V.Janukovičiaus, nė karto nesėdėjo kalėjime už kriminalinius nusikaltimus.

Viena aišku: nuo Ukrainos įvykių baigties daug priklausys tolesnis visos Rytų Europos likimas. Bent jau taip buvo konstatuota šiomis dienomis Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo svarstomi transatlantinio bendradarbiavimo iššūkiai siekiant vieningos ir laisvos Europos.

Tuo tarpu pirmadienį Ukrainos opozicija iškėlė prezidentui naujus reikalavimus - nedelsiant atstatydinti generalinį prokurorą, vidaus reikalų ministrą, taip pat Donecko, Lugansko, Charkovo, Užkarpatės ir Sumų sričių gubernatorius.

Į Kijevą dalyvauti daugiašaliame susitikime dėl politinės krizės sureguliavimo pirmadienį vėl atvyko Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvašnievskis, Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos įgaliotinis Chavjeras Solana.

V.Adamkus žurnalistams teigė, kad Ukrainos politikai privalės laikytis priimtų įstatymų ir įsipareigojimų. „Arba bus laikomasi įstatymų ir rinkimai bus surengti, arba kraštas turės sutikti su faktu, kad čia bus chaosas“, - teigė Lietuvos Prezidentas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija