Atnaujintas 2004 gruodžio 17 d.
Nr.95
(1298)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Atverkime savo širdį

Benjaminas ŽULYS

Tarp adventinės vakaronės
dalyvių - sesuo Irena (viduryje)

Nuoširdi ir įspūdinga adventinė vakaronė įvyko Kaune, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniame bute-muziejuje, kurią jos rengėjai pavadino „Rasokite, dangūs, iš aukštybių“. Joje, be kitų svečių, dalyvavo Lampėdžių ir Aleksoto bendruomenių atstovai, beje, daugiausia moterys. Susirinkusiesiems buvo pateikta įdomi šiai šventei skirta meninė programa. Kalbėta apie Dievo meilę, žmogaus dvasingumą, jo siekius, žengiant gyvenimo keliu.

Pirmiausia į akis krito ant stalų išdėlioti įvairiausi mezginiai, siuviniai. Tai Lampėdžių moterų darbštuolių – Elenos Janušauskienės, Janės Dzvonkienės ir kitų – rankdarbiai. ,,Atėjome ne tuščiomis“, – gerai nusiteikusios sakė jos. Ir ne vien šiais darbeliais lampėdietės nudžiugino vakaronės dalyvius. Jiems šventinį koncertą surengė šios bendruomenės moterų vokalinis ansamblis „Laumės pėda“. (Pasirodo, pagal padavimą Lampėdžių vardas ir kildinamas iš dviejų žodžių – laumės pėda – sandūros.) Ansambliui vadovauja pedagogė Laima Dzvonkienė. Vadovė ir jos dainininkės džiaugėsi, kad su savo meninėmis programomis teko daug kur pasirodyti – Romainių senelių namuose, Kaziuko mugėse, Policijos dienos minėjimo iškilmėse, lenkų dienų festivalyje, kitur. Dabar jos – čia. Neatsitiktinai, nes ansambliečių repertuare yra nemažai ir adventinių vokalinių kūrinių, giesmių, liaudies dainų. „Ir kaip vaikystėje kadais papuošim langus angelais“, „O Kristau, Dangų atdaryk, į žemę kuo greičiau atvyk. Į laimę mums atverk vartus“, – dvasingai giedojo moterys. Maža to, jos net sukūrė Lampėdžių himną. Tekstą jam parašė bendruomenės poetė Regina Rimkevičienė, muziką – L. Dzvonkienė. Ir, žinoma, šį kūrinį atliko vokalinis ansamblis. Tad kitaip nei Lampėdžių patriotėmis šių moterų nepavadinsi.

O Vytautė Urbonavičiūtė iš Aleksoto bendruomenės gražiai pakankliavo, padainavo. Smuiku „Ave Marija“, kitus kūrinius atliko seserys Urtė ir Lina Šabūnaitės. Šarūnas pagrojo lumzdeliu, Ramutė – saksofonu.

Kaip sakė Lampėdžių moterys, joms įvairiapusėje veikloje labai padeda jaunas Vilijampolės Šv. Juozapo bažnyčios kunigas Gintaras Bružas. Jis žmonėms pataria ne vien įvairiais dvasiniais, dorovės dalykais, bet yra ir meno, muzikos mylėtojas. Tą popietę kunigas kalbėjo, kad mes turėtume atverti savo širdis Kristui – Jis tyliai, kantriai beldžiasi, kad mes tą ženklą išgirstume ir geranoriškai, su meile atidarytume širdies duris – ateina Jėzus Kristus. Atiduokime Jam visus savo rūpesčius, baimes, nuopuolius, skurdumą – Jis visa supras, atjaus ir padės. Šiuos bei kitus pastebėjimus kunigas Gintautas paįvairino gitaros ir lūpinės armonikėlės garsais.

Savo prisiminimais ir pastebėjimais iš vaikystės, jaunystės ir dabarties meto su vakaronės dalyviais pasidalijo lampėdietė vienuolė sesuo Irena. Praeitis daug kam buvusi sunki, pilna išbandymų, bet tvirtieji nepalūžo, liko su Aukščiausiuoju. Šiandien sesuo Irena daug vilčių deda į augančiąją kartą, kurios gretose yra nemažai darbščių, pareigingų, dorovingų ir pamaldžių vaikų bei jaunuolių. Štai praeitą vasarą 23 Lampėdžių vaikai priėmė Pirmąją Komuniją, keturi vaikučiai buvo pakrikštyti. Vienuolė įdėjo nemažai nuoširdaus triūso rengdama vaikus šiai dvasingumo iškilmei ir dabar džiaugiasi, kad tos pastangos davė gražių vaisių. „Tai – žydinti karta“, – sakė sesuo Irena.

Dvasingais žodžiais Advento vakaronės dalyvius pasveikino Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčios diakonas Rimantas Simanavičius. Jį dažnai išvysi įvairiuose renginiuose – su vaikais ir suaugusiaisiais. Visiems jis turi ką pasakyti, palinkėti, kai kada – pagroti gitara ir padainuoti. Taip buvo ir šį kartą. Rimantas ne tik pats dainavo, giedojo, bet į dainą, giesmę įtraukė ir kitus susirinkusiuosius.

Tuo šventė nesibaigė. Visi perėjo į kitą erdvią patalpą. Čia, susikabinę rankomis, toliau giedojo giesmės, dainavo lietuvių liaudies ir kitas populiarias dainas, gyvai šnekučiavosi.

Tai buvo ne vien smagi, bet pirmiausia – dvasingumo kupina vakaronė.

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija