Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Konsekruota dešimtmečius kentėjusi Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia

Angelė BUŠKEVIČIENĖ,

Benjaminas ŽULYS

Iškilmių dieną bažnyčia buvo pilna žmonių

Išsipildė šviesiausia lietuvių tautos svajonė – kaip padėkos Dievui už Laisvę simbolis ir paminklas naujam gyvenimui atgimė Paminklinė Kristaus Prisikėlimo šventovė Kaune. Antrąją šv. Kalėdų dieną į šios šventovės konsekracijos iškilmes atvyko Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, Kauno arkivyskupo augziliaras Jonas Ivanauskas, vyskupai emeritai: Juozas Žemaitis, Juozas Preikšas, Romualdas Krikščiūnas, prelatai, kanauninkai, kunigai, diakonai iš įvairių vyskupijų, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo, Kauno miesto savivaldybės, valdžios atstovai ir gausybė tikinčiųjų.

Nepasibaigęs ėjimas į laisvę

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Evangelijoje pasakojama apie Erodo bandymą nužudyti Betliejaus Kūdikį. Angelui paliepus, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną Mariją ir pasitraukė į Egiptą, o po karaliaus Erodo mirties vėl sugrįžo į Izraelio kraštą. Švęsdami Šventosios Šeimos šventę, drauge su Juozapu, Marija ir Jėzumi dalijamės jų išgyventais pavojais, tremties vargais ir džiaugsmingo sugrįžimo nuotaika. Mums, tikintiesiems, ypač artimas jų sugrįžimo džiaugsmas, nes ir mes šiandien susirinkome švęsti Kristaus sugrįžimą į tikruosius savo namus, į kuriuos XX amžiaus erodai buvo užtvėrę kelią. Išties mūsų džiaugsmas yra labai didelis. Juk praėjo net 70 metų, kol sulaukėme dienos, kai bus konsekruota Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – lietuvių tautos prisikėlimo simbolis ir paminklas.

Pikta nugalėti gerumu

Mindaugas BUIKA

Pabėgėlių vaikas Sudano Darfūro regiono šiaurėje EPA-ELTA nuotrauka

Blogio dramos šerdyje – laisvas pasirinkimas

Aptardamas gėrio ir blogio santykį politinėje ir socialinėje plotmėse, popiežius Jonas Paulius II savo kreipimesi ateinančiai Pasaulinei taikos dienai, kuri nuo 1967 metų Katalikų Bažnyčioje kasmet minima sausio 1-ąją, pabrėžia, jog vienintelis teisingas pasirinkimas, atsiliepiant į šių dienų globalizuotos visuomenės problemas, yra vadovavimasis teisingumo ir solidarumo principais. Tebesitęsianti įtampa tarptautiniuose santykiuose, kurią sukėlė terorizmas bei kariniai konfliktai ypač Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, patvirtina, kad prievarta yra nepriimtinas blogis, kuris niekada negali atnešti norimos taikos.

Viltis – visada gyva

Benjaminas ŽULYS

Valgyklos vedėja Regina Aksomienė, talkininkės studentės Asta Tamulevičiūtė, Aušra Jakimavičiūtė ir Dalia Blažulionytė

Kaune, Partizanų gatvėje, įsikūrusioje naujoje labdaros Sriubos valgykloje buvo surengta tradicinė Kūčių vakarienė. Į ją rinkosi gausus žmonių būrys. Jie – tai vargo, nepriteklių ar kitų gyvenimo keblumų paliesti miesto gyventojai. Didžiuma jų – neturį darbo, gauną menką materialinę valstybės paramą ar jos visai negauną, kai kurie net neturį kur gyventi, nusivylę valdžios darbais ir pažadais. Jie čia kasdien lankosi pavalgyti karštos sriubos su duonos rieke, už ką sako esą dėkingi, nes namuose, jei tokius turi, ne visuomet gauna ir to.

Kardinolas nuteistiesiems linkėjo šiltų Kalėdų ir vilties

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis lankė Lukiškių kalėjimo vienutėse ir dvivietėse kamerose gyvenančius nuteistuosius iki gyvos galvos, kiekvienam dovanojo po trumpą katekizmą, kalėdaičių, kūčiukų, mandarinų ir arbatos.

Gruodžio 23-iąją Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis lankė Lukiškių kalėjimo vienutėse ir dvivietėse kamerose gyvenančius nuteistuosius iki gyvos galvos. Pasikalbėjęs su kiekvienu atskirai, kardinolas dovanojo po trumpą katekizmą, kalėdaičių, kūčiukų, mandarinų ir arbatos. ”Į tokią vietą atėjus visuomet suskausta širdį - nesvarbu, ar žmonės patys sau susigadino gyvenimą, ar aplinkybės taip susiklostė, kad neteko laisvės”, - sakė kardinolas. Jo teigimu, ypatingas dėmesys atskirtiems nuo artimųjų prieš šventes reikalingas todėl, kad Kalėdos - šeimų šventė, ir nuteistiesiems, atstumtiesiems kaip niekad trūksta artumo. Susitikime su kalėjimo pareigūnais kardinolas linkėjo nesiliauti į kiekvieną nuteistąjį žiūrėjus kaip į žmogų, nes „įsikūnijęs Dievas už visus mirė ant kryžiaus”.

Beveik šimtas prakartėlių

Marijona MILIAUSKIENĖ Bronius VERTELKA

Vandos Umbrasienės iš Elektrėnų prakartėlė

Iš septyniolikos rajonų ir miestų į Rokiškį atkeliavo 98 prakartėlės. Rajono centre atidaryta septintoji respublikinė prakartėlių paroda. Antrą kartą prieš Kalėdas jos rodomos ne Rokiškio krašto muziejuje, bet šalia jo, parke stovinčiame dideliame kluone. Ekspozicija lankoma kasdien, išskyrus sekmadienį, nuo 10 iki 18 valandos be pietų pertraukos. Jos lankymo kaina simbolinė – vienas litas.

Atsigręžkime į Eucharistijoje
gyvenantį Kristų

Kauno arkivyskupo kalėdinis sveikinimas

Kalėdų naktį ar rytą mes drauge su Betliejaus piemenimis skubame pagarbinti žmonijos ilgai lauktą ir pranašų skelbtą dieviškąjį Kūdikį, pagaliau atėjusį pas mus, kad kiekvieną iš mūsų apdovanotų Dievo vaikų garbe.

Džiaugsmas užlieja mus, kai prisiliečiame prie šv. Kalėdų slėpinio. Šį džiaugsmą taikliai apibūdina apaštalas Paulius: „Bet kai pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms, jis išgelbėjo mus (...) iš savo gailestingumo“ (Tit 3, 4). Iš tikrųjų Kalėdos yra didelio džiaugsmo šventė, primenanti mums, jog gimė Kūdikis – Dievo Sūnus, sunaikinęs žmones slėgusį nuodėmės jungą (plg. Iz 9).

Pašventinta Katedros aikštės prakartėlė

Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis pašventino Vilniaus Katedros aikštės prakartėlę Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Vėlų penktadienio vakarą, prieš Piemenėlių Mišias, pašventinta Vilniaus Katedros aikštės prakartėlė. Tradiciškai centrinėse miesto aikštėse statomos prakartėlės ne tik primena Dievo įsikūnijimo istoriją, bet ir sutelkia miestelėnus, miesto svečius. Kai kur Kalėdų laikotarpiu prie prakartėlių vyksta spektakliai.

Pasak menotyrininkės Sigitos Maslauskaitės, Vilniaus Katedros aikštės prakartėlės forma primena Kalėdų eglę, japonišką pagodą ir lietuvišką trobą. Kalėdų laikotarpio statinys simbolizuoja sakralinį pastatą su senovinio, tradicinio, lietuviško pastato elementais. Pagal krikščioniškos ikonografijos tradiciją, prakartėlėje vyrauja raudona, žalia ir balta - tikėjimo, vilties ir meilės spalvos. Pagrindinių jos personažų - Juozapo, Marijos ir kūdikėlio Jėzaus figūros - natūralaus dydžio, realistiškos, kad būtų suprantamos ir dideliems, ir mažiems.

Pasidalyti gerumu

Aukštosios Panemunės parapijos klebonas kun. Deimantas Brogys ir verslininkė Alė Jurgaitienė (centre) mano, kad akcija „Gerumas mus vienija“ taps gražia tradicija

„Viskas praeina šiame pasaulyje – tik gerumas išlieka. Tik Meilė, Tikėjimas ir Viltis – amžini. Tuos žodžius visada norisi rašyti didžiąja raide“, - po akcijos „Gerumas mus vienija“, kuri antrus metus vyksta Aukštosios Panemunės parapijoje, dėkodamas rėmėjams kalbėjo Švč. M.Marijos Vardo bažnyčios klebonas ir čia įsikūrusio vyskupijos „Caritas“ vadovas kun. Deimantas Brogys.

Prieš tai Aukštosios Panemunės šventovėje buvo aukojamos šv. Mišios, pasakytas gerumą ir artimo meilę skatinantis pamokslas.

Aukos senelių namams

Akciją „Paprastas stebuklas” užbaigė kalėdinis koncertas sostinės Bernardinų bažnyčioje, kurį vedė brolis Astijus Kungys ir žurnalistė Gabija Vitkevičiūtė

Prieš mėnesį, pranciškonų pakviesti atsigręžti į vienišus senukus, žmonės skambino akcijos „Paprastas stebuklas” telefonu ir iki Kūčių paaukojo per 43 tūkst. litų. Į akcijos sąskaitas pervesta 21 495 litai.

Antrąją Kalėdų dieną Bernardinų bažnyčioje surengas kalėdinis koncertas, skirtas vargingiausiems senelių namams paremti. Populiarias kalėdines giesmes ir melodijas labdaros renginyje atliko Antano Šabaniausko premijos laureatė Nelė Paltinienė. Programoje dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestras, Vilniaus miesto muzikos mėgėjų simfoninis orkestras „Vilnius”, vyrų choras „Aidas”, Nacionalinės filharmonijos solistė Judita Leitaitė, Deivydas Staponkus, Veronika Pavilionienė, Jurga Šeduikytė, vaikų choras „TeleBimBam” ir kiti atlikėjai.

Paminėjo garsiąją kraštietę

Prie Adelės Dirsytės paminklo Šėtos bažnyčios šventoriuje. Šėtos vidurinės mokyklos moksleivės skaito A.Dirsytės laiškų ištraukas, garbės sargyboje – Kėdainių Povilo Lukšio brigados šauliai Aušros Valevičienės nuotrauka

„Mes su ja nuėjome visą kančios kelią, nuo Lukiškių iki Magadano. Tik mūsų dalia buvo kiek lengvesnė. Dievas leido mums sugrįžti į tėvynę. Jos palaikus pasiglemžė svetima Sibiro žemė“, – prisimena mokytoją Adelę Dirsytę bendravargė Zina Bujanauskienė, dabar gyvenanti Varėnos rajone. Pagal oficialią pažymą A.Dirsytė mirė 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovske, už 9400 km nuo Vilniaus. Lietuvos ir JAV ateitininkai deda pastangas surasti jos kapą, parvežti į Lietuvą palaikus.

Tarnavimo kultūra bendruomenėje

Gausiai susirinkusiems šventės dalyviams skambėjo Muzikos mokyklos chorinės studijos „Lakštangėlė“ lyrinės giesmės

Gruodžio 19 dieną VšĮ „Dienos namai“ Alytaus Šv.Angelų Sargų bažnyčioje minėjo septynerių metų darbo sukaktį. Sukaktuvininkų pasveikinti atvyko Alytaus dekanas kun. Arūnas Užupis, Miroslavo klebonas kun. Antanas Matusevičius, įstaigos steigėjų atstovas gydytojas Almantas Geležius, Šeimos centro, „Caritas“ vadovės, religinės bendruomenės nariai.

Baltojo grožio spalvos

Benjaminas ŽULYS

Dvi iš parodos organizatorių – Dainora Čižinauskienė ir Regina Žukauskienė

Kaune, Religijos studijų kolegijoje, veikia ir visą sausio mėnesį dar vyks paroda „Balto popieriaus tyli kalba“. Ją organizavo Kauno apskrities ikimokyklinių įstaigų Dailės ugdytojų draugija, Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius, Kauno menų darželis „Etiudas“, šeimininkai – Religijos studijų kolegija. Parodos projekto rengėjos – Dainora Čižinauskienė (kuratorė dr. Rimanta Matlašaitienė –Kauno apskrities ikimokyklinių įstaigų Dailės ugdytojų draugijos pirmininkė), Regina Žukauskienė (menų darželio „Etiudas“ direktorė), Evalda Pavydytė, Genovaitė Valeikienė, Dalė Sutkutė ir kitos auklėtojos, dailės pedagogės papasakojo apie parodą, darbus sukūrusių vaikų gabumus, pomėgius, jų požiūrį į meną, grožį. Kaip tik – požiūrį, nes darželinukai ypač suvokia tai, kas yra gražu, iškilu, priimtina jų mažoms jautrioms širdelėms.

Monsinjorui rūpi visi

Mons. Juozas Čeberiokas

Kaišiadorių vyskupijos Kuktiškių parapijos klebonui monsinjorui Juozui Čeberiokui praeinantieji metai ypač reikšmingi. Kovo mėnesį monsinjoras atšventė kunigystės keturiasdešimtmetį ir septyniasdešimtąsias gimimo metines. Tai metai, kada galima įvertinti savo nuveiktus darbus ir numatyti siekius bei planus ateičiai.

Reikia dėkoti Dievui, kad mons. J.Čeberiokas atėjo į šį pasaulį įspėjęs savo būties mįslę – būti kunigu. Gal todėl jo krikštatėviams kunigas tada pasakė: „Jis bus kunigas“.

Ką pasauliui ir Lietuvai davė
nueinantys 2004 metai

Baigiantis 2004 metams pasirodė daug nedžiuginančių pranešimų apie krikščionių padėtį pasaulyje. Organizacija „Pagalba vargstančiai Bažnyčiai“, teikianti paramą sunkiai besiverčiančioms katalikiškoms organizacijoms, pateikė surinktus duomenis apie krikščionių persekiojimą pasaulyje. Pasirodo, kai kurių šalių krikščionių padėties net neįmanoma apibūdinti dėl tose šalyse vykstančių persekiojimų: tokia ji sunki. Tai šalys su jose daugelį metų įsitvirtinusia totalitarine komunistine santvarka (Šiaurės Korėjoje - diktatorinis režimas, Kinijoje - modifikuota laisvosios rinkos ir pragmatiškos ideologijos atmaina). Sustiprėjo krikščionių persekiojimas ir kai kuriose induizmo ar islamo šalyse, pavyzdžiui, Indijoje ir Indonezijoje (kur dar neseniai visos religijos nevaržomai naudojosi tam tikra laisve).

Lietuvą valdo komjaunuolių karta

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Lietuvos politikams trūksta gebėjimo ir noro prasmingai kalbėti - jie dažniausiai tik išsisukinėja ir mėgina manipuliuoti rinkėjais. Šalį valdo nomenklatūrinio intereso persmelkta komjaunuolių karta be ideologijų ir vertybių, kelianti grėsmę pačiai demokratijai. Tai Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis.

Ukrainiečių antausis Kremliui

Petras KATINAS

Ukrainos prezidentu išrinktas opozicijos lyderis Viktoras Juščenka

Jau seniai Kremliaus propaganda taip akiplėšiškai ir grubiai nesielgė bei nepylė tokio purvo ant kitos valstybės, kaip dabar daroma Ukrainos atžvilgiu. Tyčiojamasi iš švenčiausių kiekvienam ukrainiečiui dalykų. Žodis nepriklausomybė (ukr. nezaležnost) nuolat rašomas kabutėse, ukrainiečių kalba vadinama rusų kalbos didaktu. Šaipomasi netgi iš tradicinių ukrainiečių valgių. Vakarų Ukrainos gyventojai vadinami „banderininkais“, „petliūrininkais“, netgi fašistais, o opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka skelbiamas ne tik amerikiečių, bet ir kone visų Vakarų žvalgybų agentu, kurį, pasirodo, už 65 milijonus dolerių nupirko JAV Centrinė žvalgybos valdyba, perversdama pinigus per JAV nevyriausybines organizacijas.

Kalėdos į Betliejų atnešė
naują taikos viltį

Pasveikindamas naujuosius lyderius, palestinietis Romos katalikų patriarchas Mišelis Sabahas Šventojoje Žemėje visas šalis paragino nutraukti smurtą

Pakylėti naujų vilčių po Jasiro Arafato mirties, šeštadienį piligrimai ir naujieji palestiniečių lyderiai maldomis už taiką gimtajame Jėzaus mieste Betliejuje iškilmingai minėjo Kalėdas. Per vidurnakčio šv. Mišias nuosaikusis lyderis Mahmudas Abasas užėmė vietą, kuri per praėjusias trejas Kalėdas buvo palikta tuščia J. Arafatui - Izraelis neleido šiam vykti į Palestiniečių autonomijos teritorijoje esantį Betliejų. Izraelis J. Arafatą kaltino kurstant kraujo praliejimą, bet šį kaltinimą jis neigė.

Restauracija

Petras KATINAS

Pasirodo, naujasis kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, jau pirmą dieną po paskyrimo užsipuolęs nacionalinį visuomeninį transliuotoją LRT, reiškė ne vien asmeninę, o valdančiosios daugumos nuomonę. Tai paaiškėjo per paskutinį prieš Kalėdas Seimo posėdį. Perimti LRT ir išvyti iš jos „netinkamus“ žurnalistus skatino paksininkas A.Matulevičius. Šis buvęs komjaunimo veikėjas, dabar tapęs vienu garsiausiu Seime žemės sklypų perpardavinėtoju, kitaip ir negali elgtis. Tačiau dar aršesnę, kvepiančią stalinizmo kliedesiais, retoriką pademonstravo buvę krikščionys demokratai K.Bobelis ir P.Gražulis. Dabar jie abudu prisišliejo prie „gintarinės“, jau vadinamos „atomine“, ledi K.Prunskienės. Didesnę politinę degradaciją sunku ir įsivaizduoti. K.Bobelis ir P.Gražulis, užsipuldami LRT ir jos žurnalistus bei reikalaudami vos ne linčo teismo R.Miliūtei ir kitiems, kaip baisiausią nusikaltimą įvardijo esą LRT tapo konservatorių partijos ruporu.