Atnaujintas 2004 gruodžio 31 d.
Nr.98
(1301)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ukrainiečių antausis Kremliui

Petras KATINAS

Ukrainos prezidentu
išrinktas opozicijos
lyderis Viktoras Juščenka

V. Juščenkos rėmėjai
džiaugiasi pergale
prezidento rinkimuose

Jau seniai Kremliaus propaganda taip akiplėšiškai ir grubiai nesielgė bei nepylė tokio purvo ant kitos valstybės, kaip dabar daroma Ukrainos atžvilgiu. Tyčiojamasi iš švenčiausių kiekvienam ukrainiečiui dalykų. Žodis nepriklausomybė (ukr. nezaležnost) nuolat rašomas kabutėse, ukrainiečių kalba vadinama rusų kalbos didaktu. Šaipomasi netgi iš tradicinių ukrainiečių valgių. Vakarų Ukrainos gyventojai vadinami „banderininkais“, „petliūrininkais“, netgi fašistais, o opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka skelbiamas ne tik amerikiečių, bet ir kone visų Vakarų žvalgybų agentu, kurį, pasirodo, už 65 milijonus dolerių nupirko JAV Centrinė žvalgybos valdyba, perversdama pinigus per JAV nevyriausybines organizacijas. Esą dėl tokio finansavimo dar 2003 metų vasarį V.Juščenka susitarė Vašingtone su JAV viceprezidentu Diku Čeiniu ir valstybės sekretoriaus pavaduotoju Ričardu Armitidžu. Maskvos laikraščiai „Izvestija“, „Komsomolskaja pravda“, „Rossijskije vesti“, „Tribuna“ ir kiti netvėrė pykčiu, kai Austrijos elitinės klinikos „Rudolfinerhaus“ gydytojai paskelbė diagnozę apie V.Juščenkos apnuodijimą didesinu. Piktinamasi, kad tokią diagnozę esą dirbtinai nustatė ir paskelbė šios klinikos profesorius Nikolajus Korpanas. Kaip svarbiausias tokio tariamo tendencingumo įrodymas skelbiama tai, kad profesorius N.Korpanas yra išeivis iš Vakarų Ukrainos. Dar daugiau, pakartotinių Ukrainos prezidento rinkimų išvakarėse, siekdamas sukelti paniką dabartinio prezidento Leonido Kučmos stovykloje, Maskvos laikraštis „Tribuna“ pranešė, kad V.Juščenkos rinkimų štabas paskelbė, jog pergalės atveju L.Kučmai bus iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį „Tėvynės išdavimas“. Kitas Rusijos dienraštis „Komsomolskaja pravda“ jau skelbia, kad V.Juščenka dėl ligos negalės eiti savo pareigų, todėl Ukrainą už jį valdys Maskvos nekenčiama buvusi vicepremjerė ir V.Juščenkos bendražygė viena opozicijos lyderių Julija Timošenko. O visus pralenkė imperinės Maskvos ambicijas reiškiantis laikraštis „Rossijskije vesti“. Jo politikos apžvalgininkas M.Leontjevas paskelbė straipsnį „Kam balsuoti, jeigu rinkimų rezultatai iš anksto žinomi?“. Jame rašoma, kad Ukrainos Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs prezidento antrojo rato rinkimus suklastotus, Ukrainą atidavė Lenkijos prezidentui A.Kvašnievskiui (!) ir padėtį šalyje prilygino „juduškos“ Trockio sudarytai Bresto taikai, kai Ukraina neva buvo atiduota vokiečiams.

Taigi dabar ne tik Rusijos žiniasklaida, bet ir pats prezidentas V.Putinas dėl Ukrainos oranžinės revoliucijos kaltina ne tik Vašingtoną, bet ir Varšuvą. Ypač Kremliaus vadovui nepatiko Lenkijos prezidento A.Kvašnievskio žodžiai, esą Lenkijai ir visiems Rusijos kaimynams būtų geriau Rusija be Ukrainos nei Rusija su Ukraina. Susierzinęs V.Putinas patarė Lenkijos prezientui, užuot komentavus kaimyninių šalių reikalus, iš pradžių susitvarkyti savo namuose, kur „nedarbas siekia 20 proc., o skola užsieniui sudaro 92 milijardus eurų“.

Pakartotinų rinkimų išvakarėse visų sociologinių apklausų duomenys rodė, kad rinkimus užtikrinai laimės V.Juščenka. Jam pranašauta 55-56 proc. balsų. Šį kartą sociologai beveik neapsiriko. Jau pirmadienį suskaičiavus apie 99 proc. balsų, paaiškėjo, kad už V.Juščenką balsavo 52,1 proc., už Maskvos remiamą V.Janukovičių – 44,18 proc. Rinkimuose dalyvavo 78 proc. turinčių balsavimo teisę Ukrainos piliečių. Tai rodo daugeliui šalių pavydėtiną rinkėjų aktyvumą. O svarbiausia – daugumos ukrainiečių norą atitolti nuo Rusijos, kas labiausiai ir neramina Kremlių. Vienas aukštas Rusijos prezidento administracijos pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, per Rusijos valstybinį radiją „Golos Rossiji“ išsigandęs kalbėjo: „Praradome Gruziją, praradome Ukrainą, kas toliau?“.

Todėl negalima atmesti galimybės, kad Maskva bandys susigrąžinti prarastas pozicijas ne tik Ukrainoje, bet ir kitame „artimajame užsienyje“. Neatsitiktinai Maskvos juodųjų technologijų „didmeistris“ G.Pavlovskis kritikavo Kremlių už nemokšiškumą pražiopsojus Gruzijos „rožių“ ir Ukrainos „oranžinę“ revoliucijas. Pasak G.Pavlovskio, reikia organizuoti darbą taip, kad tokios revoliucijos vyktų pagal Maskvos scenarijus.

Kol kas neatrodo, kad į Kijevą pradėtų masiškai plūsti V.Janukovičiaus šalininkai, kurie, kaip buvo skelbiama gruodžio 26-osios rinkimų išvakarėse, V.Juščenkos laimėjimo atveju tūkstančiais žygiuos į Kijevą ir neleis užgrobti valdžios Juščenkos „klikai“. Kaip vystysis tolesni įvykiai, sunku prognozuoti. Bet akivaizdu, kad Kremlius, prarijęs karčią Kijevo piliulę, bandys ją išspjauti. Kaip tai bus daroma, galima tiktai spėlioti. Vargu ar V.Putinas imsis toliau kurstyti Ukrainos suskaldymo laužą, kurį užkūrė ne tiek V.Janukovičius, kiek Maskvos meras Jurijus Lužkovas. V.Juščenkos pergalė pernelyg akivaizdi. Greičiausiai bus imamasi įprasto ekonominio šantažo. Yra dar vienas spaudimo variantas. Tai pabandyti vykdyti Maskvos politiką Berlyno ir Paryžiaus rankomis. Pirmiausia, žinoma, Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio pagalba. Sprendžiant iš kai kurių užuominų, sklindančių iš Maskvos ir Berlyno, V.Juščenkai bus bandoma įpiršti mintį, kad Ukrainos siekis tapti ES nare arba bent jau kandidate į Bendriją – nereali svajonė, todėl geriausias būtų Maskvos peršamas „bendrosios ekonominės erdvės“ variantas.

Atsigavęs po nokdauno ir nepaisydamas L.Kučmos raginimo pasveikinti varžovą su pergale, V.Janukovičius tai padaryti atsisakė ir kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą dėl rinkimų „klastojimo“ ir jų pripažinimo negaliojančiais. Tiesa, nuo žygio į Kijevą jis kol kas atsisakė, bet tokios galimybės atmesti negalima. Tuo labiau kad oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti tiktai sausio pradžioje. Tą supranta ir V.Juščenkos šalininkai, todėl nuspręsta iki oficialios V.Juščenkos inauguracijos ceremonijos, kuri gali įvykti sausio 10-14 dienomis, negriauti palapinių miestelio Kijevo centre. Pasaulio žiniasklaida cituoja V.Juščenkos žodžius, pasakytus pirmadienio rytą po rinkimų: „Buvome nepriklausomi keturiolika metų, dabar pirmą kartą esame laisvi“. Užsienio informacijos agentūros atkreipia dėmesį, jog, nelaukdami oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo, pirmieji V.Juščenką su pergale pasveikino Gruzijos ir Lenkijos prezidentai M.Saakašvilis ir A.Kvašnievskis. Tai vėl davė progą V.Janukovičiui ir jo Maskvos šeimininkams šaukti apie „tarptautinį sąmokslą“. Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkas Ž.M.Barosas pasveikino Ukrainos žmones su demokratijos pergale ir pažymėjo, kad rinkimai vyko laikantis visų demokratinių normų.

Nerimstant aistroms pralaimėjusio V.Janukovičiaus stovykloje, papildomą šurmulį sukėlė pranešimas, kad savo viloje rastas transporto ministro Georgijaus Kirpos kūnas. Šalia jo esą rastas pistoletas, todėl buvo skelbiama, kad ministras nusišovė. Tačiau vėliau Rusijos informacijos agentūros paskelbė, kad velionio kūne yra kelios šautinės žaizdos. Todėl daroma prielaida, kad G.Kirpa, kuris buvo laikomas vienu artimiausiu baigiančio savo kadenciją prezidento L.Kučmos žmogumi, buvo nužudytas. Dėl šio įvykio kai kurie politikos apžvalgininkai daro išvadas, jog, nepaisant to, ar ministras nusižudė, ar buvo nužudytas, tai gali būti susiję su baime, kad naujoji Ukrainos valdžia rimtai imsis demaskuoti nueinančios valdžios korupcinius ryšius.

EPA-ELTA nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija