Atnaujintas 2005 sausio 7 d.
Nr.2
(1303)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Plaukimas Nemunu - puiki iškyla

Legendiniu Nemuno keliu nuo 2004 metų gegužės pradėjo kursuoti trys laivai. Šį turistinį Nemuno kelią atgaivino Vyriausybės laivininkystės įstaiga. Šešiolika prieplaukų numatoma įrengti maršrutu Kaunas-Nida Nemuno vandens ruože, kurio trys prieplaukos teks Kauno miestui ir jo apylinkėms. Kodėl tiek pastangų rodoma Nemuno keliui? Užsienio turistai ir Lietuvos poilsiautojai atostogaudami nesutelpa prie Baltijos jūros.

Man teko grožėtis „Raketos” laivu, kuris prieš kelerius metus kursuodavo maršrutu Nida-Kaunas. Kelionė truko keturias valandas (prieš vandens srovę). Tuo metu šis pasiplaukiojimas Nemunu buvo tik transporto priemonė. Niekaip negalėjau to suprasti, kodėl, kai plaukėme pro istorines vietoves,pvz., kur kaudamasis su kryžiuočiais žuvo Lietuvos valdovas Gediminas, taip pat pro Kulautuvą, kur Vyrautas Didysis pasirašė sutartį su kryžiuočiais, atiduodamas jiems 50-iai metų valdyti Žemaitiją, niekas nė žodžiu neužsiminė apie tai. Turistams būtų įdomu sustoti prie Rambyno kalno, pamatyti Panemunės ir Raudonės pilis, sužinoti visų upių, įtekančių į Nemuną, pavadinimus, išgirsti apie Tilžę, Rusnės salą, stabtelėti prie Jurbarko miesto ir t.t. Įplaukus į Kuršių marias, būtų galima papasakoti apie žvejų vietoves, marių gyvūnus, žuvis, paukščius, nuostabiai gražią Nerijos augmeniją. Kad šis įspūdingas Neringos pusiasalis su Nidos panorama neišnyktų, UNESCO priėmė šį unikalų gamtos kampelį savo globon ir suteikė finansinę paramą jos apsaugai - kad sustabdytų išnykimo pavojų!

Laivo kapitono klausiau, kodėl „Raketos” keleiviams nebuvo paaiškinta apie Nemuno kelio istorines vietoves. Atsakymas buvo paprastas: reikėtų turėti daugiau gidų, o tam nėra lėšų. Tų laivo kapitono žodžių neužmiršau.

Pamąstęs pateikiu pasiūlymus, kaip labiau pritraukti turistus. Kadangi šis legendinis Nemuno turistinis kelias jau veikė nuo pavasario, tai siūlyčiau šią tuščią informacijos spragą užpildyti kompetentingoms įstaigoms parengti laivo sustojimų istorinėse vietose planą, sudaryti lankytinų vietų žemėlapį, išleisti lankstinukus lietuvių ir užsienio kalbomis (anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų ir rusų). Šie lankstinukai būtų parduodami kartu su turistiniais bilietais. Vandens kelionei prasidėjus, laivo kapitonas (ar jo padėjėjas) galėtų informuoti turistus, pro kokias vietoves plaukiama. Panaudojus šį informacijos metodą Nemuno kelias greitai pagarsėtų tarp turistų ir taptų populiarus. Gal taptų ir Lietuvos „aukso kasykla”.

Algis LIEPINAITIS

Čikaga, JAV

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija