Atnaujintas 2005 sausio 7 d.
Nr.2
(1303)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Valstybė, paleista atostogų

Cunamis Indijos vandenyne dar kartą priminė žmogiškosios egzistencijos trapumą. Sykiu šis seisminis kataklizmas kuriozišku būdu atskleidė, kokie dar netvirti Lietuvos teisinės valstybės pamatai.

Iš tikrųjų viskas prasidėjo nuo tragikomiško kuriozo: Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Bronius Bradauskas su savo jaunąja žmonele buvo susiruošęs Kalėdas ir Naujuosius metus švęsti Indijos vandenyno rojuje - Maldyvų salose. Žemės drebėjimas turistus iš Lietuvos užklupo pakeliui - Šri Lankos sostinės Kolombo oro uoste.

Jeigu ne ši džiugi žinia, kad Seimo narys su pačia laimingai išvengė katastrofos, Lietuvoje niekas nebūtų ir sužinojęs, kur tautos atstovai ilsisi po sunkių darbų.

Paaiškėjo, kad ne jis vienas dirba su rinkėjais ne Lietuvoje: ir Darbo partijos narys, buvęs Neringos meras Stasys Mikelis, ir socialdemokratas Algirdas Paleckis, ir liberalcentristas Kęstutis Glaveckas, ir konservatoriai Irena Degutienė bei Antanas Stasiškis. Visi jie per Kalėdas buvo toli nuo Lietuvos. Tai jau sistema.

Šią sistemą bandė ginti Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, prisiminęs savo antrąją - advokato profesiją: atseit ir Seimo nariai esą žmonės, kurie negali dirbti be poilsio ir švenčių.

Sunku būtų su tuo nesutikti. Vien todėl, kad ir sveikas protas byloja: nė vienas žmogus negali dirbti be poilsio.

Ir vis dėlto Seimo pirmininkas yra absoliučiai neteisus, mėgindamas advokatauti po pasaulį turistaujantiems Seimo nariams. Negana to, dėl tokios susidariusios neteisėtos situacijos jis, kaip Seimo vadovas, yra asmeniškai atsakingas.

Mat Konstitucinis Teismas praėjusių metų liepos 1 dieną priėmė nutarimą, kuriame akcentuojamas „Seimo, kaip nuolat veikiančios Tautos atstovybės, veiklos nepertraukiamumas”. Savo ruožtu „Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą”.

Kadangi Seimo sesijos nėra vienintelė parlamentinės veiklos forma, Seimo nariai savo konstitucines pareigas vykdo ir tarp Seimo sesijų.

„Konstitucijoje įtvirtintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, veiklos nepertraukiamumo principas suponuoja tai, kad laikas tarp Seimo sesijų nėra Seimo narių atostogos ar kitoks jų poilsio laikas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimo nario darbo sąlygų įstatyme nustatyta, kad Seimo nario darbo laikas nenormuotas (3 straipsnis). Be to, jokiuose teisės aktuose apskritai nėra numatytos Seimo nario atostogos”.

Tačiau tokia situacija nėra normali, todėl Konstitucinis Teismas įpareigojo ją sunorminti: „... įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę, kitas sąlygas. Taip pat pažymėtina, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų ir tai, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų konstituciškai nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį Seimo narių atostogoms ar kitokiam poilsiui”.

Taip teigė Konstitucinis Teismas praėjusių metų liepos 1- ąją, tačiau gruodį po sesijos visų Seimo frakcijų nariai vėl išėjo savavališkų atostogų. O socialdemokratė, buvusi kultūros ministrė Roma Žakaitienė išsiskubino į Egipto kurortus net nepasibaigus sesijai, paskui bandė išsimeluoti, kad poilsiavusi ne darbo metu.

Sakytum, valstybė būtų paleista atostogų. Tik atostogų išėjusioje valstybėje parlamentarai gali užmiršti pateikti viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją, Seime legaliai maukti nelegalią naminę, o Seimo kanceliarija su pačiu Seimo pirmininku darbo metu pasisamdyti visą traukinį šventiniam vakarėliui. Tik atostogaujančioje valstybėje svetimos valstybės šnipai gali lankytis energetikos objektuose ar net žaisti futbolą Seimo rinktinėje. Nieko kita negalima tikėtis iš valstybės, kurios valdžia nežino, kad ji kiekvieną savo veiksmą, neišskiriant atostogų, privalo pateisinti įstatymu, ir kurioje nevykdomi net Konstitucinio Teismo nutarimai.

Todėl Lietuvoje dar anksti kalbėti apie įstatymo viršenybę: mūsų šalyje žmonių valdžia stipresnė nei įstatymo valdžia. Valstybė ir visuomenė, kurioje kai kurie žmonės nėra atsakingi prieš įstatymą (pavyzdžiui, atostogaujantys kada jiems patinka - ir tarp sesijų, ir net sesijų metu - Seimo nariai), dar nėra teisinė valstybė ir laisva visuomenė.

Valdas Vasiliauskas

Lietuvos radijas, 2005 01 03

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija