Atnaujintas 2005 sausio 14 d.
Nr.4
(1305)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dėmesys ir pagalba sušildė

Krekenavos parapijos „Caritas“ vadovas kan. Petras Budriūnas, jo pavaduotoja mokytoja pensininkė Bronislava Varkulevičienė, kartu su kitais „Caritas“ savanoriais rūpinasi senais, neįgaliais, vienišais žmonėmis, juos aplanko, pasikalba, nuneša labdaros. Prieš Velykas ir Kalėdų šventes skelbia „Gerumo akciją“, kurios metu vargingiesiems, daugiavaikėms ir asocialioms šeimoms, vaikams žmonės aukoja pinigus, atneša maisto, drabužių, batų. Be to, savivaldybės rūpesčiu kirpėjos prieš šventes veltui kerpa plaukus vyrams, moterims, vaikams. Neužmiršta karitietės ir slaugos namuose–ligoninėje besigydančių ir ten esančių vienišų senukų. Krekenavos vidurinės mokyklos mokytoja Dainora Vytaitė su savo pradinukais lanko ligonius, senukus. Prie karitatyvinio darbo aktyviai prisideda dar keturios mokytojos pensininkės, trys medicinos slaugytojos, namų šeimininkės ir kt. Jos renka ir dalija labdarą, padeda vienišiems seneliams. Už surinktą ir išdalytą labdarą atsiskaito. Šiemet prieš šv. Kalėdas ir Naujuosius metus 27 aukotojai paaukojo daug įvairių drabužių, 50 kilogramų maisto produktų, 105 litus ir viską išdalijo 67 skurdžiai gyvenantiems, vienišiems, neįgaliems žmonėms, vaikams - tegul šventės būna linksmesnės, o gerumas sušildo...

Krekenavos savivaldybė (seniūnas Jonas Ulis) Globos ir rūpybos skyriui (vedėja Aldona Vorienė) taip pat skyrė lėšų sunkiai gyvenantiems vaikams, vienišiems seneliams, asocialioms šeimoms. Prie paramos prisidėjo kelios parduotuvės, verslininkai, ūkininkai. Paruošta 80 paketėlių įvairaus maisto, saldainių, sausainių, vaisių, aliejaus. Neužteko visiems norintiems, bet juos parėmė „Caritas“.

Gal labiausiai „Caritas“ veiklą pajuto Krekenavos slaugos namų– ligoninės gyventojai. Kūčių dieną jaunieji „Caritas“ savanoriai, mokiniai aplankė čia gyvenančiuosius, jiems pagiedojo kalėdinių giesmių, padeklamavo eilėraščių, atnešė dovanėlių. Senukai ir senelės kvietėsi vaikus prie savęs, juos bučiavo, iš džiaugsmo verkė, jausdamiesi tarsi juos būtų aplankę savi, kurių vieni nesulaukia, kiti neturi. Kelios senutės, sužinojusios apie atvykstančius vaikus, iš anksto budėjo prie durų, kad pirmos juos pamatytų ir suskubtų pranešti negalintiems vaikščioti. Vienas senukas, pasidžiaugęs mokiniais, norėjo pagiedoti kalėdinę giesmę, kurią, jaunas būdamas, giedojo bažnyčios chore, bet susijaudino ir užmiršo žodžius, tik prisiminė paskutinį giesmės posmelį...

Išeinantiems vaikams senukai kalbėjo: „Ačiū už apsilankymą. Mes jūsų lauksime ir ateityje. Ateikite dažniau. Mums nereikia dovanų, mums reikia jūsų artumo, žmogiškos šilumos. Mes už jus ir jūsų tėvus kiekvieną vakarą kalbėsime rožinį, kad augtumėte geri, dori, darbštūs, laimingi“. Vaikai pažadėjo dažniau lankyti čia gyvenančius senukus. Jie negalėjo užmiršti, kaip senutės ir senukai drebančiom ir nuo ašarų drėgnom rankom glostė jų galveles, todėl pasiryžę dar atvykti...

Kiek nedaug reikia, kad seną, vienišą, ligotą žmogų pradžiugintum: tik daugiau dėmesio, nuoširdumo, gerumo, kuris mus vienija, šildo, daro gyvenimą šviesesnį, mielesnį. Gerai, kad Krekenavos parapijos „Caritas“, jos vadovas, padėjėja, savanoriai, seniūnija, Globos ir rūpybos skyrius nuoširdžiai rūpinasi žmonėmis, kuriems reikalinga visapusiška pagalba, labdara, šiltas, geras žodis.

Vincas STEPONAVIČIUS

Krekenava, Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija