Atnaujintas 2005 sausio 21 d.
Nr.6
(1307)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Peržengė visas ribas

Petras KATINAS

Vadinantis save bene geriausiu JAV specialistu buvusios Sovietų Sąjungos, o dabar Rusijos reikalais Stivenas Kouenas pastaruoju metu nedingsta iš Rusijos žiniasklaidos. Šiomis dienomis Maskvos žurnalistams jis labai apgailestavo, kad prieš trylika metų oficialiai subyrėjo Sovietų Sąjunga. „Rusija prarado labai daug: teritorijas, politinę, ekonominę ir karinę galią, žmonės prarado visas socialines garantijas“. Todėl S.Kouenas pasiūlė keletą receptų, kaip Maskvai atgauti prarastas pozicijas. Pirmiausia nubausti Ukrainą ir Gruziją, drįsusias išsirinkti ne tuos prezidentus, kokių reikėjo Rusijai. Pasak amerikiečių politologo, naftą ir dujas Kijevui ir Tbilisiui reikia parduoti už pasaulines kainas, o gal ir išvis užsukti čiaupus. Esą Maskvos politika Ukrainos ir Gruzijos atžvilgiu yra pernelyg „minkšta“, o reikiamai ją sugriežtinus nebebus nei Juščenkos, nei Saakašvilio. Be to, ir kitiems praeis noras pasekti jų pavyzdžiu.

Nieko nauja S.Kouenas nepasakė. Tą dabar kasdien galima išgirsti ne tik iš Kremliaus tribūnų, bet ir iš Lietuvos Seimo. Pakanka nors žodeliu nepagarbiai atsiliepti apie Maskvos kėslus, kai partinių mokyklų absolventai tiesiog įtūžta. Užteko tik pasižiūrėti į jų pykčio perkreiptus veidus per Seimo posėdį minint tragišką Sausio 13-ąją, kai Kovo 11-osios Akto signatarė Zita Sličytė viešai atskleidė dabartinės A.Brazausko ir V.Uspaskicho koalicijos vykdomą Lietuvos griovimą (šį ir kai kuriuos kitus pranešimus Laisvės gynėjų dieną spausdinome trečiadienio numeryje – red.). Vien tik pasiklausius Seimo vicepirmininko „valstiečio“ ir KGB rezervisto A.Pekeliūno arba parlamentaro J.Veselkos matyti, kas vyksta. Pastarasis net sušaukė specialią spaudos konferenciją, kurioje kategoriškai pareiškė, jog prezidentas V.Adamkus, jeigu jis yra nepriklausomos valstybės Prezidentas, privalo vykti į Maskvą dalyvauti „didžiosios pergalės“ 60-mečio minėjime. J.Veselka netvėrė pykčiu, kad visuomenėje, politikų sluoksniuose drįstama diskutuoti tuo klausimu ir dargi raginti Prezidentą atmesti V.Putino kvietimą. Šis parlamentaras taip pat piktinosi, jog Lietuvoje atsiranda tokių, kurie drįsta lyginti komunizmą su fašizmu. Bet svarbiausia – J.Veselka ragino lietuvius tiktai dėkoti rusams, kad tie padėjo mums atsikratyti komunizmo (!). Jam į pagalbą atėjo amerikonas rašytojas Tomas Venclova, per Lietuvos radiją paraginęs Prezidentą vykti į Maskvą minėti pergalės prieš nacizmą. Kaip argumentą, dėl ko reikia važiuoti į Maskvą, T.Venclova pateikė faktą, jog Hitleris atėmė iš Lietuvos Klaipėdą, o Stalinas ją atidavė… Matyt, ne be reikalo šis „disidentas“ taip gerbiamas Maskvoje: jo knygelės ten bemat išleidžiamos. Be to, T.Venclova ragino liautis bijoti Rusijos ir sakė, kad rusų tankai į Vilnių niekada neatvažiuos, kaip tai atsitiko 1940 metais. Iš tiesų gal ir neatvažiuos. Juk ar verta gaišti laiką, eikvoti degalus, jeigu Kremliaus statytiniai Lietuvoje ir taip tvarkosi kaip kokiame Archangelske.

Nežinia, ar J.Veselka buvo KGB rezervininkas, apie kuriuos dabar taip daug kalbama. Mat, anot gerai tuos reikalus žinančio ir išmanančio „liaudies kovų“ veterano rašytojo V.Petkevičiaus, tų rezervininkų - pilnas Seimas. Beje, šią savaitę apie tuos vadinamuosius KGB rezervininkus rašė vienas Lietuvos dienraštis, paskelbęs pokalbį su 28 metus KGB dirbusiu majoru, operatyviniu įgaliotiniu, kurio viršininkas kažkada buvo dabartinio Seimo Pirmininko tėvas. Taigi tas KGB majoras (dienraštyje neįvardytas) aiškiai pasakė, kad KGB rezervininkai buvo patikimiausias saugumo rezervas, kruopščiausiai patikrintas ir išbandytas prieš įrašant į tuos sąrašus. Pasak majoro, jam tiktai juoką sukelia kai kurių politikų ir politologų aiškinimai, jog į šią struktūrą buvo įrašomi žmonės, kurie nieko apie tai nežinojo arba pakliūdavo į juos atsitiktinai kaip karo prievolininkai ir ne karo metu nevykdė jokių užduočių. Vykdė ir labai uoliai vykdė! O už sėkmingą tų užduočių įvykdymą buvo paaukštinami – tapdavo etatiniais KGB karininkais. Ir dar būtina pacituoti to KGB veterano žodžius: „Naivūs ir juokingi yra kai kurių dabartinių pareigūnų aiškinimai, kad jie net nežinoję, jog buvo įrašyti į KGB įskaitą. Juk su jais būdavo kalbamasi, pranešama, klausiama sutikimo. Jeigu kuris nors būtų kategoriškai atsisakęs, jo niekas nebūtų įtraukęs į tą įskaitą. Kam reikalingas nepatikimas, nenorintis dirbti pavesto darbo KGB rezervininkas“.

Atrodo, viskas aišku ir reikia kuo greičiau paskelbti esamų tų rezervininkų sąrašus bei baigti visokius žaidimus, kuriuos pradėjo Seimo paksininkai, tuo klausimu kurdami Seimo komisiją. Vien tai, kad tokiai paksininkų iniciatyvai pritaria kai kurie įtakingi socialdemokratų veikėjai ir netgi pats Premjeras neprieštarauja, kad būtų tiriama, ar jo Vyriausybėje bei Premjero aplinkoje nėra tokių rezervininkų, labai daug ką pasako. Netgi pernelyg daug nespėliojant, galima sakyti, kad ta komisija suteiks indulgenciją ne tik KGB rezervininkams, bet ir patiems etatiniams KGB karininkams, pradedant leitenantais, baigiant generolais. Tiesa, rietenos vyksta ir toje struktūroje: pakanka tik prisiminti paskutiniojo Lietuvos SSR KGB viršininko generolo Caplino likimą, kai jis prieš keletą metų buvo rastas negyvas Maskvoje, matyt, už tai, kad per daug žinojo, arba, kaip buvo teigiama Rusijos žiniasklaidoje, iš Lietuvos išsivežė 18 mln. dolerių.

Galima iš anksto sakyti, kad Vyriausybėje ir kitose valdžios institucijose komisija jokių rezervininkų ir kagėbistų nesuras. Tam ir kuriamos panašios komisijos. Štai valdančioji Darbo partija Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininku paskyrė seną sovietinį nomenklatūrininką, buvusį V.Uspaskicho tėvonijos Kėdainių banko valdytoją bei Kėdainių savivaldybės reikalų tardytoją, aišku, Leningrado partinės mokyklos absolventą P.Bogušką. Pasirodo, dabar be aukštųjų kompartinių mokyklų diplomo apie jokią rimtesnę valdišką tarnybą gali ir nesvajoti. Nors būtum baigęs Kolumbijos ar Sorbonos universitetą. Buvusios Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkė N.Steiblienė, ano Seimo kadencijos metu gerokai pagadinusi nervus valdančiajai socialdemokratų ir socialliberalų daugumai, buvo nukišta į patį partinio sąrašo galą ir tik rinkėjų dėka tapo šio Seimo nare. Kaip ir kitas nervų gadintojas A.Salamakinas – buvęs Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Nesvarbu, kad abu gavo mandatus ir šiame Seime, apie kokį nors postelį gali ir nesvajoti. Mat pernelyg kiša nosis kur nereikia, o to daryti nevalia. Kad ir ką darytų jų kritikuoti politiniai aferistai, juos visada apgins LDDP (atsiprašau – socialdemokratai), kurie visada akcentuoja kompetenciją. Tie kadrai Lietuvos prestižą „kelia“ visame pasaulyje. Iš tiesų šauniai kelia ir nepatrūksta. Ir nepatrūks, kol galės šildytis po dabartinio Premjero sparneliu. Tiesa, dabar vis daugiau tų kompetentingųjų glaudžiasi po ūkio ministro, šokdinančio visą Ministrų kabinetą, galingu sparnu. O dėl tos išgirtosios kompetencijos, tai pakanka pasiklausyti dabartinių Seimo vadovų kalbų, kad suprastum jų išminties klodus. Pasirodo, ne vienas jų net apie svarbiausius tarptautinius ir vidaus įvykius sužino tik iš žiniasklaidos.

Pagrindinis valdančiųjų kompetencijos bruožas – nežabotas godumas ir pinigai. Apie tai atvirai pareiškė vienas artimiausių Premjero bičiulių, Lukašenkos ir Maskvos mylėtojas Seimo narys B.Bradauskas. Pasak jo, tik milijonieriai gali būti parlamento nariais, nes jų negalima papirkti… Duota suprasti, kad papirkimas nuo šiol labai brangiai kainuos. Toks darbo žmonių gynėjo pareiškimas labai supykdė vieną „senųjų socialdemokratų“ vadų, dabar Europos Parlamento narį Aloyzą Sakalą. Jis netgi pareikalavo, kad B.Bradauskas už tokias šnekas būtų pašalintas iš partijos. To nepadarius, pasak A.Sakalo, galutinai paaiškės, ar dar A.Brazausko partijoje yra tikrosios socialdemokratijos likučių. O šventasis naivume! Juk kas ne kas, o A.Sakalas turėtų puikiai žinoti, kad ši partija niekada nebuvo socialdemokratinė, o yra tiktai senų komunistinių nomenklatūrininkų sambūris. Todėl nėra prasmės nei A.Sakalui, nei kitiems aušinti burnos – valdžioje sėdėti ir turtus valdyti įpratusios komunistinės nomenklatūros prigimties nepakeisi. Juk jau partijos nariai kalba, kad jų bičiulis B.Bradauskas „truputį“ suklydo ir dabar taip negalvojąs, todėl partijoje yra labai gerbiamas. Greičiau gali atsitikti taip, kaip kalbama partiniuose sluoksniuose – iš kompetentingiausios partijos bus pašalinti abu profesoriai, drįstantys kritikuoti vadus ir net patį Didįjį Vadą, t.y. A.Sakalas ir B.Genzelis.

Taigi milijonierių kliudyti jokiu būdu nevalia. Dabar jų valdžia. Ir tų, kurie juos pasodino Maskvoje. Tegul pluša Lietuvos žmonės dėl jų niekaip nepripildomų kišenių. Kažkada, kai dar klestėjo, LDDP palaiminimu, įkurtas EBSW koncernas, sukčių bankai, vienas žinomas žurnalistas rašė, jog mes negalime leisti būti jų užstatais: privalome rasti jėgų, proto, išminties nutraukti su šėtonu pasirašytą sutartį. Tiesa, ją pasirašėme ne mes. Ją pasirašė JIE.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija