|
Kultūrininkai ir istorikai kovoja prieš Archyvų įstatymo pataisas
Trys dešimtys žymių kultūros bei visuomenės veikėjų, istorikų ragina prezidentą Valdą Adamkų ir premjerą Algirdą Brazauską imtis visų įmanomų priemonių, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojusios Archyvų įstatymo pataisos, ribojančios priėjimą prie KGB dokumentų, būtų kuo greičiau atšauktos ir būtų parengtas civilizuotų valstybių praktiką atitinkantis archyvinių dokumentų naudojimo įstatymas.
Šis Lietuvos archyvų departamento parengtas įstatymas šiurkščiai pažeidžia pilietinės visuomenės teisę į istorinę atmintį ir daro gėdą demokratinei Lietuvos valstybei, - rašoma kultūros ir visuomenės veikėjų pasirašytame kreipimesi, adresuotame ne tik Prezidentui ir Vyriausybės vadovui, bet ir keliems ministrams - teisingumo, vidaus reikalų bei kultūros.
Archyvo įstatymo rengėjų požiūris, kaip teigia jo kritikai, primena Rusijos valstybei dabar būdingą santykį su istorine tiesa, pastangas neigti buvusią Baltijos šalių okupaciją ir švelninti sovietinio režimo įvykdytus nusikaltimus. Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymas KGB darbuotojus traktuoja panašiai kaip teisėtos operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius. Tad dabartinėje Lietuvos politikoje šis įstatymas sustiprina mūsų valstybingumui pavojingą tendenciją de facto priimti Lietuvos SSR legitimumo principą. Kreipimesi taip pat teigiama, kad tokį įstatymą parengusios institucijos vadovas - Lietuvos archyvų departamento direktorius Vidas Grigoraitis - neturi moralinės teisės toliau eiti savo pareigų.
Kreipimąsi į šalies vadovus pasirašė Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Dalia Kuodytė, Atviros Lietuvos fondo direktorė Diana Vilytė, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rimantas Miknys, Kultūros barų redaktorius Bronys Savukynas, Transparency International Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius, diplomatas Kazys Lozoraitis, žurnalistas Romas Sakadolskis ir daugelis kitų žymių visuomenės, kultūros veikėjų, istorijos tyrinėtojų.
Naujoji Archyvų įstatymo redakcija numato, kad priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo.
Be to, minėtas įstatymas priėjimą prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, taip pat prie valstybės archyvams perduotų susistemintų asmens duomenų rinkmenų, riboja 50 metų po asmens mirties, o jei šio fakto nustatyti neįmanoma, - 100 metų nuo dokumento sudarymo.
Kreipimesi į šalies vadovus pažymima, kad tokios įstatymo nuostatos ne tik apsunkina, bet praktiškai stabdo naujausių laikų Lietuvos istorijos tyrimus, trikdo ir Lietuvai, ir tarptautinei bendruomenei itin aktualias XX amžiaus totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų, holokausto, antinacinės ir antikomunistinės rezistencijos bei kitų sričių studijas. Kyla rimtų abejonių, ar tokios įstatymo nuostatos suderinamos su Lietuvos Konstitucijos 25 ir 42 straipsniais, užtikrinančiais piliečiams teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei laiduojančiais akademinės veiklos laisvę. Minėti įstatymo reikalavimai neatitinka civilizuotų valstybių nuostatų. Jie primena totalitarinių ar autoritarinių valstybių praktiką ir kompromituoja Lietuvą tarptautinėje bendrijoje. Neatsitiktinai šiemet archyvų tiriamojo darbo į Lietuvą atvykę dirbti Vakarų mokslininkai informacijos laisvės požiūriu jau lygina mūsų valstybę su Baltarusija, - rašoma kreipimesi.
Pasak kreipimosi autorių, apmaudžiausia, kad penkioliktaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje pradėjo veikti įstatymas, pagrįstas Lietuvos valstybę ištikusios sovietinės okupacijos neigimu, vertinantis SSSR aneksuotą sovietų Lietuvą kaip savarankišką valstybę, o KGB ir kitas SSSR represines struktūras - kaip Lietuvoje teisėtai veikusias specialiąsias tarnybas.
Kultūrininkai ir istorikai pažymi, kad Vakarų Europos valstybių praktikoje ilgesniems laiko tarpsniams įslaptinami teisėtai veikusių savų specialiųjų tarnybų dokumentai. Šiuo sumetimu teisinamos ir Lietuvos archyvų įstatymo pataisos. Tačiau KGB - Lietuvoje neteisėtai veikusi, nusikalstama svetimos valstybės organizacija. Reikalauti įslaptinti KGB bylas - tai tas pat, kaip reikalauti įslaptinti Lietuvoje veikusių nacių gestapo ar SS dalinių dokumentus, teigia Archyvų įstatymo pataisų kritikai.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|