Atnaujintas 2005 vasario 2 d.
Nr.9
(1310)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Naujoji Europa ir humanitariniai mokslai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Konferencijos darbas
Istorijos sekcijoje:
prof. Antanas Kulakauskas
ir prof. Zbignevas Karpus

Konferencijos
uždarymo epizodas

Sausio viduryje Kaune dvi dienas Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyva įvyko pirmoji tarptautinė konferencija „Naujoji Europa ir humanitariniai mokslai“. Net šimtas keturiasdešimt du prelegentai skaitė pranešimus istorijos, etnologijos, filologijos, teologijos ir filosofijos temomis. Vytauto Didžiojo universiteto svečiais tapo mokslininkai iš Anglijos, Prancūzijos, Vengrijos, Portugalijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Lenkijos, Šiaurės Airijos, Latvijos, Rusijos, Italijos, Čekijos, Suomijos, Estijos bei Lietuvos.

Daugiausia mokslinių pranešimų perskaityta Filologijos sekcijoje – penkiasdešimt penki pranešėjai paskelbė savo mokslinius darbus, Etnologijos sekcijoje – trisdešimt penki, o Istorijos bei Teologijos ir filosofijos sekcijos sulaukė po dvidešimt šešis prelegentų pasisakymus. Tokio masto tarptautinė mokslinė konferencija surengta pirmą kartą. Gausiausiai konferencijos darbe dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos mokslininkai. Jie pateikė daugiausia pranešimų. Be jokios abejonės, tokiam moksliniam forumui surengti reikėjo labai gerai pasirengti. Juk apnakvindinti bemaž du šimtus mokslininkų, taip pat juos pavalgydinti reikėjo lėšų, geros organizacijos.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Vytautas Kaminskas atidarydamas konferenciją pasveikino suvažiavusius mokslininkus, išreiškė viltį, kad toks didžiulis susidomėjimas Kaune vykstančia konferencija dar labiau suartins Europos aukštųjų mokyklų dėstytojus, profesorius, pakels mokslo prestižą. Plenariniame posėdyje kalbėjęs prof. R. Apanavičius nagrinėjo humanitarinių mokslų integracijos ir nacionalinių ypatumų išlaikymo problemą naujoje Europoje. Strasbūro (Prancūzija) universiteto prof. Loranas Perno padarė pranešimą apie retoriką ir demokratiją bei Demosteno suvokimo istoriją. Torūnės (Lenkija) M.Koperniko universiteto prof. Valdemaras Rezmeris nagrinėjo Lenkijos karybos istoriją po 1989 metų. Latvijos universiteto atstovė Sigma Ankrava gilinosi į viduramžių tradicijų aspektus moderniojoje politinėje kultūroje.

Po plenarinio posėdžio mokslinė konferencija tęsė savo darbą sekcijose. Istorijos sekcijoje pirmą dieną buvo nagrinėjamos temos apie valstybę, visuomenę ir kultūrą nuo viduramžių iki šių dienų, o antrą dieną – apie sovietinę visuomenę ir pokomunistinius pokyčius Vidurio ir Rytų Europoje. Remdamasi žodinės istorijos šaltinių duomenimis, labai įdomų pranešimą padarė Daugpilio (Latvija) universiteto mokslininkė Irena Saleniece apie sovietinius 1940-ųjų metų atsikėlėlius Rytų Latvijos rusų požiūriu. Pranešimą „Oficialiosios tautos praeities įvertinimas: politika ar Antrojo pasaulinio karo atmintis komunistinėje Lenkijoje“ padarė Varšuvos universiteto dėstytoja Joana Vavžyniak. Dėmesio susilaukė Torūnės (Lenkija) universiteto prof. Zbignevo Karpus pranešimas apie Lietuvą ir lenkų bei lietuvių santykius Lenkijos vidurinių mokyklų istorijos vadovėliuose po 1989 metų įvykių. Vytauto Didžiojo universiteto prof. Antanas Kulakauskas analogiškai nagrinėjo Lenkijos ir lenkų bei lietuvių santykius naujausiuose Lietuvos istorijos vadovėliuose. Labai aktualų pranešimą apie lietuvių švietimą Lenkijoje 1989-2004 metais padarė VDU doktorantė Marytė Černelienė. Prelegentė dirbo Lenkijoje pedagoginį darbą, todėl labai gerai žino padėtį. Ji paminėjo, kad nuo sausio 5 dienos įsigaliojo Lenkijos tautinių mažumų įstatymas, kuris leis geriau plėtoti švietimą tarp Lenkijos lietuvių.

Visa konferencijos eiga rodė, kad VDU geba suorganizuoti tarptautinį mokslininkų forumą. VDU Teologijos fakulteto dekanas prelatas doc. dr. Vytautas Vaičiūnas sakė, kad ši pirmoji tarptautinė konferencija, kurią surengė VDU vadovybė, parodė, kokios gražios perspektyvos mūsų laukia ateityje. Juk net dvidešimt šeši mokslininkai padarė pranešimus Teologijos ir filosofijos sekcijoje. Bene labiausiai džiugina tai, kad plečiasi dialogas ir tolerancija tarp tautų ir tikėjimų, didėja savitarpio supratimas. Maskvos Dievo Motinos Marijos arkivyskupijos metropolito arkivyskupo Tadeušo Kondrusievičiaus skaityta paskaita „Tolerancija bei dialogas tarpkonfesiniuose ryšiuose“ tik patvirtina faktą, kad norima bendradarbiauti ir tarpvalstybiniu lygiu. „Geri santykiai mus sieja su Lenkijos katalikų universitetais, todėl konferencijos metu bičiuliai iš Lenkijos ypač aktyviai dalyvavo visų sekcijų darbe“, – sakė prelatas V.Vaičiūnas. Žinoma, puikūs ir lietuvių mokslininkų pranešimai, ypač dr. Alfonso Motuzo „Sakralinės muzikos vaidmuo latvių ir lietuvių piligrimų kelionių į Kryžių kalną garbinimo ceremonijose“.

Konferencijos uždarymo metu VDU vadovybei dėkojo Vakarų Bretanės (Prancūzija) universiteto prof. Tomas Baklis, Lenkijos profesoriai Ježis Bagrovičius bei V.Rezmeris. Prelatas dr. V.Vaičiūnas padėkojo visiems mokslininkams už labai aktyvų dalyvavimą konferencijos darbe ir didelį indėlį plečiant ir stiprinant mokslinius ryšius su Lietuvos mokslininkais.

Kaunas

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija