Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Pasaulis
Susitikimai
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vienas iš daugelio...

Žurnalistas Algimantas Balčiūnas prie savo įspūdingų kelionių nuotraukų

Ilga ir sudėtinga spaudos darbuotojų profesijos atsiradimo istorija Lietuvoje. Carinei Rusijai uždraudus lietuvišką spaudą - knygas, laikraščius, maldaknyges ir kitą literatūrą - iškilo būtinybė kažkam ryžtis rašyti korespondencijas, vaizdelius, apysakas. Šitokio darbo galėjo imtis tik gerai išprusęs, išsilavinęs žmogus. Lietuvoje tokių atsirado kelios dešimtys: gydytojų, teisininkų, inžinierių, mokytojų. Jie ėmėsi nelengvos žurnalisto misijos. Tiesa, Lietuvoje žurnalisto vardu tuomet, spaudos draudimo metu, niekas nesivadino ir nesigarsino, nes carinė žvalgyba būtų greitai visus žurnalistus išaiškinusi ir suėmusi. Visi straipsnių autoriai turėjo slapyvardžius. Tik po daugelio metų buvo galima sužinoti, kas po slapyvardžiu slepiasi tikrąja pavarde.

Lietuvai 1918 metais iškovojus nepriklausomybę, leidinių korespondentai, straipsnių autoriai (ir tai ne visi) pasirašinėjo tikruoju vardu ir pavarde. Žodžiu, žurnalisto profesija tapo labai garbinga, populiari ir reikalinga. Ir šiandien ši profesija sukelia pagarbą, jei žurnalistas netarnauja valdantiesiems sluoksniams, o sąžiningai gina demokratiją, pažangias idėjas, informuoja visuomenę, nenuslėpdamas jokių faktų, ugdo pilietinę visuomenę.

Vienas iš daugelio pokario Lietuvos žurnalistų - Algimantas Balčiūnas gimė 1935 m. sausio 19 d. Kaune, netoli senojo Ąžuolyno. Tėvas Juozapas buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, represuotas, išvežtas prie Speigračio kasti akmens anglies. Mama Stefanija pernai rudenį sulaukė garbingo amžiaus – 90-mečio jubiliejaus.

A.Balčiūnas lankė Kauno 13-ąją pradžios mokyklą, vėliau mokėsi prestižinėje „Saulės“ gimnazijoje, kurią baigęs 1953 metais įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos-filologijos fakultetą ir pasirinko žurnalisto specialybę. Diplomą gavo 1958 metais.

Jau studijuodamas dirbo Eltos korespondentu Kaune ir Kauno zonoje. Vėliau, 1958-1962 metais, - dienraščio „Kauno tiesa“ Informacijos ir sporto skyriaus korespondentu, 1962-1988 metais - Pramonės skyriaus vedėju, 1988-1996 metais - sporto korespondentu, o 1996-1997-aisiais - laikraščio „Kauno sportas“ atsakinguoju sekretoriumi. Ilgametis Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos narys. A.Balčiūnas - iliustruoto leidinio „Kaunas“ (išleisto lietuvių, rusų, anglų kalbomis) bendrautoris, bendradarbiavęs televizijoje, kitoje Lietuvos spaudoje. Atgimimo metais, jau paskelbus Kovo 11-tosios Nepriklausomybės Aktą, daugiausia darbavosi sporto žurnalistikoje. Beveik pusę amžiaus dirbo sunkų ir atsakingą žurnalisto darbą. Visą savo gyvenimą daug sportavo: lankė plaukimo baseiną, žaidė krepšinį, šachmatais (turėjo pirmąjį atskyrį), lauko tenisą. Teko bendrauti su sporto žvaigždėmis M.Paulausku, A.Šociku, V.Mikėnu, A.Saboniu, R.Kurtinaičiu ir daugeliu kitų įžymybių, parašyti ne vieną straipsnį, apybraižą, reportažą.

A.Balčiūnas, dirbdamas Pramonės skyriaus vėdėju „Kauno tiesos“ laikraštyje, stengėsi objektyviai rašyti apie visas kylančias problemas Kauno miesto pramonės įmonėse. Jų buvo daug ir jas reikėjo viešai nušviesti. Už kai kurias publikacijas, buvo kviečiamas pasiaiškinti. Kada išėjo į užtarnautą poilsį, rado galimybę keliauti po Europos šalis - Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Angliją, Vokietiją, Skandinaviją, Graikiją, Turkiją. Jubiliatas, kuriam sausio 19 dieną sukako 70 metų, sakosi, kad liko tik kelios šalys Europoje, kurias dar reikės aplankyti.

Septyniasdešimt metų - tai dar ne senatvė, dar galima ir keletą knygų parašyti, išleisti prisiminimus... Linkime jubiliatui sveikatos, žvalumo ir kūrybinių minčių įgyvendinimo.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kaunas

Autoriaus nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"