Atnaujintas 2005 vasario 15 d.
Nr.13
(1314)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Du Nepriklausomybės Akto
paskelbimo tekstai

Po 1863 metų sukilimo caro administracija, norėdama Lietuvą nutautinti ir kolonizuoti, uždraudė spaudą, sustiprino represijas, tačiau tai paskatino ir tautinį judėjimą, kurio žymiausias pradininkas buvo vysk. M.Valančius. Jis parapijose steigė lietuviškas mokyklas, kovojo su girtuokliavimu, Prūsijoje pradėjo spausdinti lietuviškas knygeles lotyniškomis raidėmis – tuo pramynė knygnešių takus. To meto inteligentija dar nekėlė nepriklausomybės reikalavimų. Pirmieji siekimą atskirti Lietuvą nuo Rusijos į savo programą įsirašė Lietuvos socialdemokratai šios partijos steigiamajame suvažiavime 1896 metais.

Pirmojo pasaulinio karo metu užsienyje gyvenę lietuviai svarstė galimybes atkurti nepriklausomą Lietuvą. 1916 metais Lozanos pavergtųjų tautų kongrese kun. V.Bartuška memorandume reikalavo atskirti Lietuvą nuo Rusijos. Vilniuje likę lietuviai veikėjai stengėsi palengvinti okupacinį režimą, o vokiečiai planavo Lietuvą įjungti į Reichą. Tam jiems prireikė sudaryti gyventojų atstovybę. 1917 metų birželį vokiečių karinės vadovybės atstovas dr. Zechlinas pasiūlė sudaryti Pasitikėjimo tarybą (Vertrauensrat) iš vokiečių parinktų asmenų. Nė vienas lietuvis tokioje taryboje dalyvauti nesutiko. Tada vokiečiai sutiko leisti sukviesti konferenciją, kuri išrinktų tarybą. Rugpjūčio 1-4 dienomis Vilniuje posėdžiavo organizacinis komitetas konferencijos sukvietimo klausimais. Jame dalyvavo 22 asmenys. Komitetas priėmė rezoliuciją, kurioje rašė: „Lietuvių tauta sudaro nepriklausomą valstybę“. Rinkti atstovų į konferenciją vokiečiai neleido, todėl į konferenciją buvo pakviesti 264 žinomi asmenys, iš jų 66 dvasininkai. Rugsėjo 21 dieną jie nurodė svarbiausią tarybos tikslą - „Liuosam Lietuvos plėtojimos reikalinga yra sudaryti iš jos nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė“ ir iš 20 asmenų išrinko tarybą, kuri rugsėjo 24 dieną pirmame savo posėdyje pasivadino Tautos taryba. Jos prezidiumo pirmininku išrinko A.Smetoną, o pavaduotojais – S.Kairį ir kun. V.Mironą.

Taryba veikė aktyviai. Jau 1917 m. gruodžio 1 d. Berlyne jos nariai A.Smetona, dr. J.Šaulys ir S.Kairys su Vokietijos vyriausybės atstovu Nadolny pasirašė Protokolą (susitarimą), pagal kurį leidžiama paskelbti Lietuvos nepriklausomybę, tačiau pažadant „amžiną tvirtą sąjungą“ su Vokietija, paremtą susisiekimo ir karine konvencijomis, muitų ir monetinės sistemų bendrumu. Taryba šiam protokolui pritarė gruodžio 10 dieną penkiolikos jos narių dauguma. Tą pačią dieną Taryba priėmė ir Pareiškimą.

Pirmoje jo dalyje skelbiama Lietuvos nepriklausomybė, o antroje prašoma Vokietijos valstybės apsaugos, pasisakoma už sąjungą su Vokietija, konvencijas, muitų ir pinigų bendrumą. Pareiškimą pasirašė Tarybos pirmininkas, vicepirmininkai S.Kairys, V.Mironas, sekretoriai dr. J.Šaulys, P.Klimas ir nariai J.Staugaitis bei Vokietijos vyriausybės atstovas Lersneris. Tai pirmas nepriklausomybės paskelbimo tekstas. Šis pareiškimas gruodžio 11 dieną buvo įteiktas vokiečių karinei vadovybei Kaune. Pagal šį Pareiškimą Vokietija pripažino Lietuvos nepriklausomybę kovo 23 dieną.

Nepriklausomybės paskelbimo tekstą Taryba svarstė 1918 m. sausio 18 d. Tarybos nariai siūlė sąjungos su Vokietija pažadus pakeisti tekstu „Lietuvos valstybės santvarkai ir santykiams su kaimynais nustatyti yra reikalinga kiek galima greičiau sušaukti Steigiamasis seimas“. Taryba S.Kairio ir P.Klimo pasiūlymą priėmė. Tekstą Taryba vėl svarstė sausio 26 dieną, kada dauguma tarybos narių balsavo už gruodžio 10 dienos tekstą. Tuo pasipiktinę Tarybos nariai Kairys, Narutavičius, Vileišis ir Biržiška iš Tarybos pasitraukė. Taryba suskilo, todėl dar kartą vasario 15 dieną ji svarstė Akto tekstą. Galutinėje redakcijoje jau nekalbama apie santykius su Vokietija. Už jį balsavo vienuolika Tarybos narių. Balsuojant susilaikė Smetona, Mironas ir Petrulis. Posėdyje iš prezidiumo pirmininko pareigų A.Smetona atsistatydino, pirmininkauti pakvietė J.Basanavičių. Kitą posėdį nutarė surengti vasario 16 dieną 11 valandą, kada, pirmininkaujant J.Basanavičiui, vienbalsiai ir buvo priimtas Vasario 16-osios Aktas. Prezidiumo pirmininku vėl išrinktas A.Smetona. Kitą dieną priimtą Aktą nuvežė į Berlyną ir įteikė Reichstago frakcijų vadovams. Vasario 18 dieną jį išspausdino trys Berlyno laikraščiai, o 19 dieną – ir „Lietuvos aidas“, tačiau šį numerį okupacinė valdžia konfiskavo.

Prasidėjo sunkus valstybės kūrimo darbas. Lapkričio 2 dieną Valstybės Taryba priėmė Laikinąją Lietuvos Konstituciją, o po savaitės A.Voldemaras sudarė pirmąją Lietuvos vyriausybę, tačiau valstybę dar reikėjo apginti nuo besiveržiančių priešų.

Algirdas MERKEVIČIUS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija