|
|
Mokykime
vaikus skirti gėrį nuo blogio
Neseniai šventėme gražiausias metų šventes Kūčias,
Kalėdas, Naujuosius metus. Miestų ir miestelių aikštėse buvo papuoštos
žaliaskarės eglės. Vienur jos buvo labiau tviskančios, kitur kukliau
atrodė, bet aš ne apie tai
Atrodo, niekam į galvą neturėtų ateiti
mintis tą žaliaskarę nuskriausti, juolab kad ji taip neilgai džiugina
ir vaikus, ir suaugusiuosius. Kad ir kaip buvo saugota, eglės viršūnę
piktadariai sugebėjo nulaužti. O apie taip liūdnai atrodančią eglę
mėtėsi butelių šukės, įvairūs spalvoti popierėliai. Argi tai turėtų
priminti, kad praėjo tokios prasmingos šventės? Greta pamačiau neblaivius
jaunus vaikinukus, vos besilaikančius ant kojų ir gausiai besikeikiančius.
Jiems ir tiems, kurie nusiaubė eglę, nebuvo švenčių tik proga
išgerti. Jie nėjo į bažnyčią padėkoti Dievui už praėjusius metus,
nenuėjo pagarbinti gimusio Kūdikėlio.
|
|
|
Maldos
ir gerumo galia
Prieš ketverius metus su skausmu širdyse ir nerimu
pravėrėme Pažaislio vienuolyno duris. Po sunkios galvos smegenų
traumos, patirtos autoavarijoje, beviltiškos būklės vaikaitė Gretutė
gulėjo Kauno akademinių klinikų Reanimacijos skyriuje. Operavęs
gydytojas neurochirurgas buvo labai tikintis, patarė mums melstis,
prašyti Dievo pagalbos, nes tik stebuklas galėjo išgelbėti jos gyvybę.
Nuoširdus pokalbis su vienuolėmis mums davė vilties, stiprybės.
Maldai suklupome prie Pažaislio Švč. Mergelės Marijos paveikslo.
|
|
|
Išvykstantiems
iš Lietuvos
Iš miestelių, miestų, kaimų ir palaukių,
ir iš Aukštaitijos, ir iš Sūduvos
laimės sau ieškoti išskrenda, išplaukia
darbingiausi žmonės mūsų Lietuvos.
Kas gi ars dirvas tas, virstančias dirvonais?
Kas plušės gamykloj? Ties kelius, gatves?
Kas vairuos transportą? Kas slaugys ligonius?
Kaipgi be jaunimo? Kaipgi be tavęs?
|
|
|
Lietuvos
laisvė dangaus dovana
Buvo 1990 m. vasario 14-oji. Su kasdieniu paštu
gavau ir laikraštėlį Skautų aidas. Tuoj pat pradėjau jį vartyti.
Jame radau Lacrimos maldą į Mariją.
Atėjom čia, malonės pasiilgę,
Ištroškę meilės, prislėgti kalčių
Tau kalba tylios ašaros sužvilgę,
Rauda dienų bevaisių ir tuščių
O Tavo akys kupinos gerumo
Mus pasitinka šypsena švelnia,
Tava širdis, pilna gailestingumo,
Minių maldos išgirsta ir mane
|
|
|
Atsakingai
rinkime vaikams vardus
Mane labai jaudina mūsų visuomenėje paplitusi
netikusi vardų parinkimo kultūra. Tėvai stengiasi išrinkti kūdikiui
negirdėtą neregėtą vardą, net nepasidomi, ką vardas reiškia, kokios
jis tautos, ar turi istorines šaknis. Pasikliauja vien tik vardo
skambesiu. O kita grupė žmonių patys sudaro vardus. Šiandien tokių
sugalvotų vardų yra tūkstančiai. Vaikas augdamas nežino, ką jo vardas
reiškia, kada jo vardo diena, neturi danguje globėjo
ir t.t.
|
|
|
Rūpestis
dėl tėvynės ateities
Lietuvos žmonės, sveikinu jus Vasario 16-osios
proga. 1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta Lietuvos valstybė ir paskelta
Nepriklausomybė. Kiek buvo pralieta kraujo ir sudėta aukų ant tėvynės
laisvės aukuro! Vasario 16-osios aktas yra brangus kiekvienam doram
lietuviui.
|
|
|
Tegul
atkaklumas ir viltis būna švyturiu
Kaip kasmet, taip ir šiemet Vasario 16-oji kupina
mažų džiaugsmų, neretų nuoskaudų, daugelio nesėkmių ir prieštaringų
laiko vėjų, kurie dažnai nepalankūs nei mūsų sieloms, nei kartais
išvargintiems kūnams. Tai didinga mūsų tautai diena, kuri mus skatina
vaisingai veiklai, drąsina aukščiau pakelti galvas ir itin tikėtis.
Tikėti daugiausia ne godžių prie mūsų valstybės vairo stovinčių
žmonių blaivesne galvosena ir prasmingais žygiais, bet galinga Dangaus
pagalba, kuri niekad, ir per pusšimtį sovietų okupacijos metų, ir
visą Lietuvos istoriją, mūsų tautos neapleido, neapvylė ir nepaliko
vienišų siaubingų įvykių, nelaimių ir pavojų pagairėje.
|
|