|
|
Kai
nėra ribų
Petras KATINAS
Naujasis Seimas kukliai paminėjo savo darbo Lietuvai
šimto dienų jubiliejų. Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, bene vienintelis
iš visos didžiosios koalicijos vadų pasigyręs darbo produktyvumu,
išvardijęs, kiek įstatymų sugebėta priimti per tą šimtadienį, reziumavo,
kad viskas eina kaip iš pypkės. Tiesa, pripažino, kad tam tikrų
nesklandumų būta. Visi jau nuo pirmosios šios kadencijos Seimo darbo
dienos mato, kad, be šlėktiškos arogancijos, nesibaigiančių skandalų,
postų dalybų, jokio kito darbo nebuvo. Beje, tos postų dalybos nesibaigė
ir šimtui dienų praėjus. Juk niekaip nesutariama, kas vietoje KGB
rezervininko A.Pekeliūno vadovaus Europos reikalų komitetui. Aišku,
iš visų dabartinių parlamentarų savo nežabotų privilegijų siekimu,
kietakakčiu cinizmu labiausiai pasižymi vadinamosios Darbo partijos
parlamentarai. Jiems čia lygių nėra, nors apetitais nesiskundžia
ir Šatrijos grupuotės valstiečiai. Tačiau tie gali purkštauti
kiek tiktai nori: jiems vis tiek teks pasitenkinti likučiais nuo
darbiečių ir socdemų stalo. Kaip ir socialliberalams.
|
|
|
Nepaniekinkime
Lietuvos istorijos
Pareiškimas dėl vykimo į Maskvą Lietuvos Respublikos
prezidentui Valdui Adamkui
Mes, Vilniaus visuomenės atstovai, susirinkę paminėti
visos čečėnų tautos tremties 61-ąsias metines, konstatuojame, kad
Rusijos valdžia ir prezidentas V.Putinas čečėnų tautos atžvilgiu
vykdo seną žiaurią tautos naikinimo politiką.
Kremliaus apsimestinis aiškinimas, jog vyksta
,,kova su tarptautiniu terorizmu, reiškia, kad netiesos ir nežmoniškumo
principai prieš visas buvusios imperijos tautas tebegyvuoja Rusijoje.
Jūs esate pareiškęs, jog kaip pilietis nevyktumėte į Maskvą. Teisingai,
pirmiausia Jūs esate Lietuvos pilietis, o tik po to Prezidentas.
Pasielkite kaip dera garbingam ir išdidžiam Lietuvos piliečiui.
|
|